Chapter

 1 I    |          vienturtę, kad dieną naktį akių nuo jos nenuleisdavo, kartais
 2 I    |         savo skambiu juoku, linksmų akių gundančiais žvilgsniais
 3 II   |        pratarti negali. Žvilgtelėjo akių kampeliu - jaunikis gražus
 4 V    |            nutirpęs iš džiaugsmo ir akių negalėdamas atitraukti nuo
 5 V    |    neatsigręžė ir greitai išnyko iš akių, o Girdvainis veltui klajojo
 6 VII  |        prapliups visa apylinkė, kad akių neturėsi kur dėti. Ir Baltaragis
 7 IX   |             užsimaukusi skarelę ant akių, pasileido bėgti į pakalnę.~   
 8 X    |         visą laiką neišleisdamas iš akių Marcelės, kaip savo netikėtos
 9 X    |          dar negalėdamas atitraukti akių nuo Marcelės ir šypsodamas
10 XII  |            stovėjo lyg suakmenėjęs, akių nenuleisdamas nuo lopšio
11 XII  |      žiūrėjo į jį kaip užkerėtas ir akių negalėdamas nuo jo atitraukti.~   
12 XIII |        lopšio, nenuleisdamas nuo jo akių ir prislėgtas sielvarto.
13 XVI  |             už raganą, kuri jam vos akių neišdraskė ir vieną ragą
14 XVII |         rate, bijodamas prarasti iš akių Jurgą, norėdamas ją bent
15 XX   |      Girdvainis Baltaragio balsą, o akių negali nuo seklyčios langų
16 XXI  |             trečia para, nuo žmonių akių pasislėpęs, sėdėjo užsidaręs
17 XXI  |            guldavo ir niekada jų iš akių neišleisdavo. Tai kaip iš
18 XXIV |     džiaugsmo smarkiai plakė, o jis akių nuo Jurgos nenuleido, stipriai
19 XXXII|          nuo jos lovos, nesudėdamas akių. Ji visą laiką blaškėsi
20 XLIII|             metu? O iš kaimo niekas akių nerodė po Raupio nupampinimo.
21 XLIV |           malūną. Man reikia jam už akių užbėgti. Na, tai lįsk greičiau
22 XLIV |              užbėgti Girdvainiui už akių, kad tas nenueitų į Baltaragio
23 XLIV |           pasivyti, o juo labiau už akių užbėgti. Jį apakindavo žaibai,
24 XLIV |           ir jis ėjo, nenuleisdamas akių nuo iškilusių malūno sparnų,
25 XLIV |    pakalnėmis užbėgo Girdvainiui už akių, nusiplėšė karną, sumezgė
26 XLIV |            pametė malūno sparnus iš akių. Ta proga pasinaudojo klastingas
27 XLV  | neišleisdamas sergančios dukters iš akių, spėjo sulaikyti tarpduryje.~    -
28 XLV  |          pakilo Pinčukas ir šoko už akių. Nusigandusi Jurga metėsi
29 XLVII|           jis norėjo užbėgti jai už akių ir sugauti į savo glėbį,