Chapter

 1 II    |         neapsakomai. Suspurdėjo širdis, o pati vos bepastovinti
 2 II    |      toks ir atsirado?) gėrė ir širdis alpo nuo meilių jaunikio
 3 IV    |    bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų berną
 4 V     |      kaip karalaitė.~    Tiktai širdis krūptelėjo, lyg ką nujausdama.
 5 VII   |     juoko buvo pilna Baltaragio širdis, ir jis slankiojo tylus
 6 X     |       viliodama, kad Baltaragio širdis iš to džiaugsmo vos išturėjo
 7 X     |      kaip čia nesidžiaugsi, jei širdis pati virpėjo kaip sidabro
 8 XII   |       kiekviena žemės sauja lyg širdis kristų į duobę ir jis pats
 9 XVII  |        žaizdras liepsnotų, o jo širdis, svaidydama kibirkštis.
10 XX    |       laimės pavydės. Glaudžias širdis prie širdies kaip žiedas
11 XXIV  |      Šuoliais lėkė obuolmušiai, širdis iš džiaugsmo smarkiai plakė,
12 XXVII |   langus. Bet jų kaukime Jurgos širdis girdėjo artėjantį pavasarį,
13 XXIX  |     vieno - viską užmiršti. Tik širdis neklausė. Ji visą laiką
14 XXIX  |     Jurga iš karto nepažino, ir širdis, baisiai nusivylusi, tartum
15 XXIX  |      balso Jurga pažino Anuprą, širdis vėl sustingo laukdama: matyt,
16 XXIX  |           atsakė Anupras. - Tau širdis pasakys, ką turi daryti.
17 XXIX  |      jos čia galėjo padėti, kai širdis nesutarė, meilė ir nusivylimas
18 XXIX  |         nueis savo keliais, kur širdis ją veda.~    Atsiduso Baltaragis,
19 XXIX  |         vienas paklydęs, o kito širdis įžeista. Kaip juos suvesi?
20 XXIX  |     perkalbėti. Ne akmeninė jos širdis.~    - Ir aš taip manau, -
21 XXXII |     tiktai iš širdies gelmių, o širdis buvo ligi pat padugnių sudrumsta.
22 XXXII |        kokio prablaivėjimo, kol širdis nenurimo.~    Jurga, klajodama
23 XXXII |      jau ne Girdvainio (nujautė širdis, kad jo niekada daugiau
24 XXXVII| gyvenimą ir grąžinusi jaunystę. Širdis sklidina džiaugsmo, kaip
25 XXXVII|         Ak, tai ne pūga, tik jo širdis nerimsta. Bet su pirmais
26 XXXVII|    ežeras, neramus kaip žmogaus širdis, ir jo padūmavę krantai
27 XL    |  nežinojusi, ką daryti. Tiesiog širdis plyšusi, tai žliumbusi,
28 XLV   |          rodos, apglobė ją, kad širdis neišturėjo ir sustingo iš