Chapter

 1 II   |           Pasodino jaunuosius už stalo, ant kurio tuojau bonka
 2 III  |         kampe tinklą spendė. Ant stalo mėtėsi išblaškytos kortos,
 3 X    | sužavėtas Baltaragis atsisėdo už stalo ir riekė naują duonos kepalą,
 4 XII  |   kaimynai pašarvojo Marcelę ant stalo, sudėjo kryžiumi rankas
 5 XII  |        žiburį - spingsulę viršum stalo, kuri blankiai apšvietė
 6 XII  |          Juodvalkis prisėdo prie stalo, neišmanydamas, ką čia dabar
 7 XII  |     Juodvalkis vis dar sėdėjo už stalo, už kurio neseniai linksminosi
 8 XII  |      supratęs, kalvis pakilo nuo stalo, priėjo sunkiu žingsniu
 9 XIII |     žiemos naktis. Spingsulė ant stalo užgeso, bet jos šviesos
10 XX   |   Baltaragis pakvietė svečius už stalo.~    - Ačiū, - atsakė Anupras
11 XX   |     skarelę. Patiesė skarelę ant stalo ir butelį padėjo. - Gal
12 XX   |         Jurga, ir visi susėdo už stalo. Dar piršlio bonka nesibaigė,
13 XXII |  pergalvojo ir padėjo butelį ant stalo, turėdamas savo išskaičiavimų.-
14 XXIII|          ir nesirengė keltis nuo stalo.~    Alaus statinė neišseko
15 XXIII|       ąsočiai vis dar putojo ant stalo, atrišdami piršlio ir uošvio
16 XXIII|         snaudė, apsikniaubęs ant stalo, ir negirdėjo, kaip išvežė
17 XXIII|   blakstienos ir apsikniaubė ant stalo.~    Anupras suprato tėvo
18 XXIV |         iš kišenės ir padėjo ant stalo.~    Klebonas pažiūrėjo
19 XXIV |        dar vieną dešimtrublę ant stalo padėjo.~    Klebonas pašnairavo
20 XXIX |    Baltaragis pakvietė svečią už stalo.~    - Ačiū, - padėkojo
21 XXXII|       dukra vienu du atsisėdo už stalo vakarienės, apleistame malūne
22 XXXII|      kitą ir šaukštus padėjo ant stalo.~    - Jau, - pasakė duktė,
23 XLIII|          naktis į pačią kertę už stalo.~    Visa laimė, Šešelga
24 XLIII|         Girdvainis, atsisėdęs už stalo, tarytum visai nepastebėjo
25 XLIII| geriausios degtinės. Pastatė ant stalo prieš Girdvainį ir žemai
26 XLIII|      trečią butelį ir pakilo nuo stalo, savęs nepakeldamas, baisiai
27 XLV  |     dukra pasveiko. Atsisėdęs už stalo, valgė už du, lyg iš badų
28 XLV  |         spindėjo Jurga.~    Prie stalo abudu užtruko ligi vėlyvų