Chapter

 1 XIV   |       Nugriaudėjo kaip pritvinkusi audra, ir diena šviesesnė pasidarė.~
 2 XXVI  |          ramiai švietė mėnulis. Ta audra šėlo tiktai Jurgučio širdyje.~   
 3 XXVII |          prisisapnuodavo pavasario audra, kuri ją žaibais prikeldavo.
 4 XXVII |      netrukus sugriaudės pavasario audra, toje audroje sužvengs obuolmušiai
 5 XXIX  |            įžeista pavirsta baisia audra. Ji nieko nepaisys, nueis
 6 XLIII |           lyg prieš naktį telkiasi audra.~    Susirūpinęs Šešelga
 7 XLIII |         malūno link.~    Prasidėjo audra su perkūnijomis ir griaustiniais.
 8 XLIV  |          langą.~    Lauke siautėjo audra, žaibai skaldė dangų. Pleškėdama
 9 XLIV  |    Gelbėkit, gelbėkit!~    Bet pro audrą niekas neišgirdo jo riksmo
10 XLIV  |          sparnų, viršum kurių visa audra telkėsi, kryžiavosi žaibai
11 XLIV  |          nematė. Jis pats ėjo kaip audra - gaivališka, akla, nesulaikoma.
12 XLIV  |           nueis jis per baisiausią audrą pas savo nuotaką, bet ką
13 XLIV  |          savo nuotaką, eidamas per audrą, suabejojai, tai viską praradai
14 XLV   |           pavasario vėjai, keldami audrą. Ir pasivaideno Jurgai,
15 XLV   |      varpai.~    Ak, tai pavasario audra, pasikėlusi ant Udruvės
16 XLV   |          Girdvainio nuotaką.~    O audra tarsi džiūgaudama vis labiau
17 XLVI  |         nustelbdamas šniokščiančią audrą.~    - Jurgele mano, kur
18 XLVI  | įsisiautusio ežero pakilo didžiulė audra, suūžė sušniokštė ežeras,
19 XLVII |                    XLVII~    Baisi audra praūžė tą pavasario naktį
20 XLVII |           lauko buvo užrakintos. O audra su perkūnija šniokštė viršum
21 XLVII |           savo širdį ir išbėgo per audrą pasitikti savo paklydusio
22 XLVIII|        sušniokščia pirma pavasario audra, sukyla Udruvės ežeras,
23 XLVIII|         dar labiau pradeda siausti audra ir ima šėlti ežeras, o ežero
24 XLVIII|            Tada pakyla dar didesnė audra ir dar garsiau pradeda žvengti
25 XLVIII|     vestuvių vargonai, ir juokiasi audra kaip laiminga nuotaka.~   
26 XLVIII|          tą naktį, kai sušniokščia audra, prieš aušrą atgyja Baltaragio
27 XLVIII|                 Bet kai įsisiaučia audra, užgroja pušynų vargonai,
28 XLVIII|           vis plačiau semia dangų, audra nurimsta, ir viskas išnyksta.