Chapter

 1 IX    |            parišk prie Baltaragio arklio skambalą, - pasiuntė Jurgutį. -
 2 XXI   |          taip ir stovėjo įspausta arklio kanopa. Iš drabužių tiktai
 3 XXI   |     įsistojęs, kita - visai basa, arklio kanopa taip ir kyšojo, nieku
 4 XXXI  |     pasiliko vienas prie kritusio arklio ir šalia jo stovinčio panarinta
 5 XXXI  |         paglostė Anupras nuleistą arklio galvą, pažiūrėjo į kritusio
 6 XXXIV |           Lėk į stadalą ir lįsk į arklio odą, kuri ten padžiauta.~   
 7 XXXIV |     stadalą ir ten įlindo į pirmo arklio odą kaip tik pro tą vietą,
 8 XXXIV |      Girdvainio obuolmušio. Antro arklio oda ten pat kabojo.~   
 9 XXXIV |         aš nekaltas. Nemačiau nei arklio, nei arkliavagio.~    -
10 XXXIV |          arkliavagis nepabėgtų iš arklio odos, tai net atsiklaupęs
11 XXXIV |          balkiu tikrai kabojo dvi arklio odos, viena subliuškusi,
12 XXXIV |    užsiūti arkliavagį su jo dūšia arklio odoje, kad jis daugiau dienos
13 XXXIV |    nepadarysime. Tiktai apsiūsime arklio oda ir taip paliksime ant
14 XXXIV |            mušdami kaip į būgną į arklio odą, kurioje buvo užsiūtas
15 XXXV  |          spiaudydamas į kiekvieną arklio pėdą, kad pagaliau net seilių
16 XXXVI |           tarsi jis nujodavęs ant arklio, o žmogui palikdavusi tiktai
17 XXXVI |     artėjo, ką darysi pavasarį be arklio? Tai daug kas, kad ir nenorėdami,
18 XXXVI |           jis pats buvo įlindęs į arklio odą, tai kiekvienas lupo
19 XXXVI |    kuriuos užkerėjai. Papūsk į tą arklio kanopą, kurios pėdą užkerėjai,
20 XXXVI |        nors ir išmetė Šešelgai už arklio pagydymą po dešimtrublę.
21 XXXIX |  sumazgytą pelę, trečia - po šonu arklio žiaunas, ketvirta - nežinia
22 XL    |            kad toks daiktas, kaip arklio žiaunos, turėtų ką nors
23 XLI   |         blauzdas - nežinia, ar su arklio uodega, ar su kažkokia krapyla.~   
24 XLI   |          Benjaminas, užsimojęs su arklio uodega.~    - Ko čia dabar? -
25 XLI   |           jis buvo raišas, o kiti arklio kanopą matę. Ar tik nepasivaideno
26 XLVI  |    nepaprasto džiaugsmo kabaldavo arklio kanopomis ir žvengė visa
27 XLVIII| arkliavagio Raupio dūšia, užsiūta arklio odoje ir negalinti iš jos