Chapter

 1 III   |      Baltaragio malūnas sukasi be vėjo.~    - Čia tai jau tikrai
 2 III   |          klebonas.~    - Betgi be vėjo, klebonėli, - paaiškino
 3 III   |         Uršulė.~    - Kaip tai be vėjo? - nustebo klebonas.~    -
 4 III   |     klebonas.~    - Nagi taip, be vėjo ir sukasi, - norėjo parodyti
 5 III   |          Malūnas tiktai sukasi be vėjo, ir tiek. Kas jį ten supaisys.
 6 IV    |          o tas suka jam malūną be vėjo. Kitaip ir būti negali.
 7 VI    |     negalima būtų sukti malūno be vėjo? Apie tai ypač susimąstydavo,
 8 VII   |     jaunystę, kurios dabar nei su vėjo sparnais nepasivysi.~   
 9 XIV   |       atsakė Baltaragis, - o nėra vėjo. Pasuk malūno sparnus už
10 XVI   |      verčiau malūno sparnus: nėra vėjo, malti reikia.~    Pirmą
11 XVIII |         Dienos buvo kaip tyčia be vėjo, ir malūnas stovėjo, suglaudęs
12 XXIII |         obuolmušiais skrisiu kaip vėjo sparnais į savo laimę.~    -
13 XXVI  |         su savo obuolmušiais kaip vėjo sparnais. Kur jį tada bepagausi
14 XXVII |           pasivaidendavo šiauraus vėjo kaukime Girdvainio arklių
15 XXVII | obuolmušiai žirgai ir atlėks kaip vėjo sparnais jos jaunikis, kurio
16 XXVIII|           nulėksi su jais kaip su vėjo sparnais pas savo nuotaką?~
17 XXIX  |       laiku vėl kažkas suūkė, lyg vėjo šuoras būtų prabėgęs ar
18 XXIX  |  susigėdusi savo baimės, kurią ne vėjo šuoras sukėlė ir ne praskrisdamas
19 XXIX  |          iš palangės ir nurūko su vėjo šuorais į pakalnę.~    Prieš
20 XXIX  |           išsigandęs, nusirito su vėjo ir sniego gūsiais pro malūną
21 XXX   |     nuotaką, su obuolmušiais kaip vėjo sparnais, žemės nesiekdamas.
22 XLV   |           jau nebuvo. Jo šešėlis, vėjo blaškomas, tolo Udruvės
23 XLVIII|           ir nulėkęs su jais kaip vėjo sparnais pas Baltaragio
24 XLVIII|           Jurga tada važiuoja lyg vėjo sparnais tuoktis su Girdvainiu.
25 XLVIII|     žirgai, ir lekia su jais kaip vėjo sparnais jaunikis su nuotaka.~