Chapter

 1 II     |   daugiau. Tiktai atstok tu nuo manęs!~    - Aš tau atstosiu! -
 2 III    |    prabilo:~    - Atstok tu nuo manęs su savo Baltaragiu! Nieko
 3 IV     |         reikalo ir klebonas ant manęs supyko. Juk tai ne kas kita,
 4 IV     |         Baltaragis, nepriveikęs manęs išleisti už Pinčuko, jam
 5 IX     |    Jaudegių Marcelė, tai gal už manęs.~    - Kaip čia dabar su
 6 XIX    |       Nieko. Nesusivėlinsiu. Tu manęs nelauk, eik gulti. Gal aš
 7 XIX    |       pats sau pasilikai. Dabar manęs daugiau neapgausi, aš jau
 8 XXI    | nusigrįžę?~    - Argi nepažįsti manęs, pan Šešelgevič, - su gailiu
 9 XXIII  |        ir lyg užkimęs. - Eik už manęs. Skriskim su mano obuolmušiais
10 XXIII  |          Nenuvažiuosi vienas be manęs.~    Susirūpino Anupras,
11 XXV    |      galvos netekęs išbėgo, net manęs nepaklausęs, kaip ir kas
12 XXVIII |      Girdvainis.~    - Argi jau manęs nepažįsti? - paklausė Anupras.~    -
13 XXVIII |               Kas iš to, kad ji manęs laukia, - liūdnai atsakė
14 XXX    |  patamsyje.~    - Ko tu nori iš manęs? - paklausė nustebęs Girdvainis.~    -
15 XXX    |        dvikartėje, iškratęs ant manęs šiaudus.~    - Ką tu sakai? -
16 XXXV   |        lik sveikas ir netrukdyk manęs. Tyko Baltaragis su sidabro
17 XXXV   |         kulka, bet nepavyks jam manęs nušauti. Dar jis nežino,
18 XXXVI  |          su dūmais išrūksi. Bet manęs daugiau netrukdyk. Turiu
19 XXXVII |       sutarties ir neišleisi už manęs savo dukters.~    - Gerai, -
20 XXXVIII|        aš tau juos sudėsiu, jei manęs neklausei ir išbarstei? -
21 XXXVIII|     boba! - tarė supykęs. - Jei manęs neklausysi, nieko nelaimėsi.
22 XLII   |       Pinčukas.- O ar negalėtum manęs atjauninti ir pataisyti
23 XLIV   |      sąsparą, o tu nesusipratai manęs išgelbėti.~    - Nežinojau,
24 XLV    |        Ne, - atsakė Jurga. - Be manęs jis niekada nesuras savo
25 XLV    |         sakė, nes kitaip jis be manęs pražus ir man nebus gyvenimo.~