Chapter

 1 I     |     piršliais atvažiuoti ir iš jo dukters paveržti.~    Kaip ten iš
 2 XIII  |   nustelbdavo tiktai rūpestis dėl dukters. Jis dieną naktį mąstė ir
 3 XIV   |         neišsklaidydavo nė juokas dukters, kuri kas metai vis gražėjo
 4 XIV   | susigraužimą viską pasaulyje - be dukters - užmiršo ir apleido. Net
 5 XIV   |           dėl pačios, o dabar dėl dukters (kam dievas tokiam ir galvą
 6 XIV   |       kuris jį apgavo, ir vietoje dukters išleisti už velnio tą ligi
 7 XVIII |         naujas kliūtis Baltaragio dukters piršliams ir lakstė jų taisyti.
 8 XVIII |           Jurgutis dėl Baltaragio dukters iš proto kraustosi. Bet
 9 XVIII |        atvažiuoti, negali išvežti dukters, kurią jis taip labai mylėjo.~   
10 XXVII |             Tėvas labai gailėjosi dukters, jos ašaros kaip akmens
11 XXVII |            ar nuliūsti dėl tokios dukters permainos, atsiduso tiktai,
12 XXVII |         jis stengėsi paslėpti nuo dukters, atėmė jam žadą.~    - Niekas
13 XXVII |          laiminga būsiu.~    Toks dukters jautrumas dar labiau prislėgė
14 XXVII |          pašalinti jos šešėlį nuo dukters galvos, kurią mylėjo visa
15 XXIX  |               Paglostė Baltaragis dukters pečius, pabučiavo į kaktą,
16 XXIX  |       nors vienam buvo gaila savo dukters, o kitam savo jaunikio,
17 XXXII |       Tėvas su gailesčiu paglostė dukters galvą, ir ji prisiglaudė
18 XXXVII|           neišleisi už manęs savo dukters.~    - Gerai, - tarė Baltaragis
19 XXXVII|      klaikią praeitį dėl šviesios dukters ateities. Jis ir nugalėjo
20 XXXVII|       širdimi, bet neapkartino jo dukters jaunystės džiaugsmo,. o
21 XXXVII|         mato jį iš naujo atgyjant dukters gyvenime, kuris bus už jo
22 XLV   |          neišleisdamas sergančios dukters iš akių, spėjo sulaikyti
23 XLV   |          tėvas ramindamas gelsvas dukters kasas. - Eik, išsimiegok
24 XLV   |        kartą į seklyčią pažiūrėti dukters.~    Nuėjęs atrado Jurgą
25 XLVI  |      netekai ne tik žento, bet ir dukters.~    Iš to velniško smagumo