Chapter

 1 XXI   |       neleisk į kamarą, - pasigirdo Raupio atšiaurus balsas. - Kiek
 2 XXII  |            kad nenugirdo Pinčuko ir Raupio paslapties, kaip jie pavogs
 3 XXXI  |             ir atsivedė porą tik ką Raupio pavogtų arklių. Paskui sekė
 4 XXXI  |       pasiliko, kaip Pinčukas sakė, Raupio pavogtų obuolmušių odos,
 5 XXXIV |                  Bet tokia jau buvo Raupio laimė, kad tada, kai jį
 6 XXXIV |           tiek iš karčemos, kiek iš Raupio amato.~    - Gelbėk, Šešelga! -
 7 XXXIV |             Užmušti arkliavagį!~    Raupio ir blusos apmirė, girdint
 8 XXXV  |               Tuojau po arkliavagio Raupio žuvimo karčemninkas Šešelga
 9 XXXV  |             to, po tokio negarbingo Raupio nugalabijimo mužikai visai
10 XXXV  |          išgąstis buvo nepraėjęs po Raupio nugalabijimo. O Pinčukas,
11 XXXV  |           nori, gali atsikeršyti už Raupio nugalabijimą. Nuėjęs į miestą,
12 XXXV  |       tampyti po kalėjimus, kad net Raupio ims gailėtis. O jeigu dar
13 XXXVI |        prisiminė žmonės arkliavagio Raupio nugalabijimą Gaidžgalės
14 XXXVI | pasivaidindavęs kaip ir arkliavagio Raupio šešėlis; tarsi jis nujodavęs
15 XXXVI |          aiškiai pažinę arkliavagio Raupio dūšią besišaipant, kai gaišdavęs
16 XXXVI |           kad ir nenorėdami, smerkė Raupio nugalabintojus, kam tokią
17 XXXVI |           protokolą dėl arkliavagio Raupio nužudymo iš Šešelgos žodžių
18 XL    |      Šešelga keršija už arkliavagio Raupio nužudymą. Kaip tą kerštą
19 XLI   |           nepasivaideno arkliavagio Raupio dūšia? Vyrai nejuokais išsigando.~   
20 XLIII |      prakeikimo apsėsta.~    - Negi Raupio dūšia vaidentųsi? - susivokė
21 XLIII |         kaimo niekas akių nerodė po Raupio nupampinimo. Dabar pradės
22 XLIII |             bernavo, ir arkliavagio Raupio darbas. O jis iš to jokios
23 XLIV  |        Šešelga ant kelių. - Maniau, Raupio dūšia vaidenasi ar svirplys
24 XLVIII|             pasivaideno arkliavagio Raupio dūšia, užsiūta arklio odoje