Chapter

 1 I     |         tuščiomis namo.~    O nuo to laiko, kai vienas valakininko
 2 III   |          dalyvę.~    O Uršulė nuo to laiko apsigyveno davatkyne tarp
 3 III   |              davatkų ir neturėjo nei laiko, nei progos apie save klebonui
 4 III   |           nebūtų laimėjusi. Po kurio laiko nuėjo davatkos pas kleboną
 5 VIII  |       moterys ir piemenys laikas nuo laiko jo neužeitų, snaudžiančio
 6 VIII  |            popierių į užantį.- Taigi laiko negaišk, kinkyk arklį, pasiimk
 7 XIII  |         krimtosi. Dar buvo gana daug laiko, kol reiks tuos pažadus
 8 XVI   |        kurioms įvykdyti neturėjo nei laiko, nei didelio noro. Tai ir
 9 XVII  |            šluostydavo, bet per tiek laiko iš Uršulės sijono liko tik
10 XVIII |        gaudydamas piršlius, neturėjo laiko nei mauruose pagulėti, nei
11 XIX   |             pakraštyje ir laikas nuo laiko šūkavo. Pagaliau visai pritrūko
12 XXII  |         paprašė sėsti.~    - Neturiu laiko, - atsakė Pinčukas. - Labai
13 XXIV  |          Kaip čia atsitiko, neturėjo laiko pagalvoti. Šuoliais lėkė
14 XXIV  |          klebonu, todėl, negaišdamas laiko, išsitraukė dešimtrublinę
15 XXIV  |             tu dar pagalvok, kol dar laiko yra.~    - Neturiu ko galvoti, -
16 XXVI  |            malūną, kur nebuvo nuo to laiko, kai išjuokė jį Baltaragis
17 XXVII |          kiek nusiramino.~    Nuo to laiko vengė abudu prisiminti Girdvainį
18 XXIX  |           pas juos užeiti, ir nuo to laiko beveik niekas nebuvo užklydęs.
19 XXIX  |              Neprarask vilties pirma laiko. A§ geriau savo dukterį
20 XXXIII|             jį žino kur dingo nuo to laiko. Gal visai pakvaišo ir susidėjo
21 XXXIII|             dingo kaip ugnyje nuo to laiko, kai pavogė Girdvainio obuolmušius, -
22 XXXIV | šikšnosparniu - taip ir pasiliko lig laiko neaišku.~
23 XLIV  |                 tarė, - o aš neturiu laiko ilgiau su tavim terilotis! -
24 XLIV  |      perkūnija, o Pinčukas, - nuo to laiko, kai pašovė jį Baltaragis,