Chapter

 1 II    | užsirūstinusi ant piršlių, kad nė karto pas ją su jaunikiu nebuvo
 2 III   |       kažkokie nauji burtai, - iš karto suprato Uršulė ir ėmėsi
 3 IV    |          kaip aš to nesupratau iš karto?~    Stebėjosi Uršulė savimi
 4 IV    |   džiaugsmas ir pasipiktinimas iš karto buvo ją pagavęs, kai įspėjo
 5 V     |      užkerėtas?~    Girdvainis iš karto pažino, kad čia ta, kurios
 6 XI    |               Ko sielojiesi? - iš karto suprato Baltaragio sielvartą.
 7 XIV   |      laimės? Tiktai nesitikėjo iš karto apgauti velnią ir davatką,
 8 XXI   |         dar padėjo, nes žmonės iš karto jo pažinti negalėjo, nežinodami,
 9 XXI   |           net ir tas nususėlis iš karto nepažino Pinčuko ir palaikė
10 XXIII |         išvažiavo? - nesuprato iš karto Baltaragis.~    - Nagi jaunikis
11 XXIV  |          Tada bažnyčios tarnas iš karto atlyžo ir sako:~    - Tuojau.
12 XXV   |         tylėjo, tiktai kartas nuo karto piktai žvilgčiodama į tuos,
13 XXVII |          žirgų, o apie nuotaką nė karto neužsiminė, tarsi būtų ją
14 XXVIII|     vienas žmogus būtų, bet du iš karto.~    Tai ir Anuprui, su
15 XXVIII|           tai kam? - nesuprato iš karto Anupras. - Ogi pats sakei,
16 XXIX  |     kažkoks senis, kurio Jurga iš karto nepažino, ir širdis, baisiai
17 XXX   |  priešininką, kurio Girdvainis iš karto nepažino ir tik vėliau suprato,
18 XXX   |          svetimas? - nesuprato iš karto Girdvainis.~    - Ogi ar
19 XXXIII|     turėjo būti, tiktai kalvis iš karto negalėjo suprasti. - Ar
20 XXXV  |          išvažiavo - du zuikiu iš karto nušausiąs: ir valdžiai mužikus
21 XXXVII|         Baltaragis ir nesuvokė iš karto, kas čia darosi. Pagalvojo,
22 XL    |         reikalų neturėjusi (be to karto, kai Baltaragis ją norėjęs
23 XLIII |            Visa laimė, Šešelga iš karto nepažino Girdvainio, nes
24 XLV   |      dukrele, pati sirgdama? - iš karto nesuprato tėvas, kad duktė