Chapter

 1 IV     |      bobinčiuje prie durų ir, kai ėjo iš bažnyčios Jurga (tikra
 2 VII    |      proto išvedė seną berną. Kur ėjo, ką darė, vis akyse vaidenosi
 3 IX     |    savaitės Švendubrės bažnyčioje ėjo Baltaragio užsakai su Marcele,
 4 XI     |       malūną ir radę jį stovintį, ėjo į trobą, nujausdami nelaimę.
 5 XII    |    parvedė jį sutemus namo. O jis ėjo lyg sapnuodamas ir nesuvokdamas,
 6 XIV    |        pageltusius lapus.~    Kur ėjo, ką darė, vis iš galvos
 7 XX     |   išsisukinėjo pro ežerų alkūnes, ėjo tilteliais per sąsmaukas,
 8 XX     |     arkliai vis smarkiau šuoliais ėjo. Atrodė, šį kartą nevažiuos,
 9 XXII   |        kai su Girdvainio arkliais ėjo lenktynių.~    - Eisiu tabokinės
10 XXIII  |           negu žadėjo. Tas juokas ėjo iš širdies gilumos ir ją
11 XXIV   | truktelėjo jį už skverno, kai tas ėjo pro šalį, klūpčiodamas prieš
12 XXVI   |          kur akys mato. O kur jis ėjo - pats nežinojo, tiktai
13 XXX    |           elgetą ne elgetą, kuris ėjo šnirpščiodamas, lyg verkdamas.~    -
14 XXXI   |   grįždamas iš Baltaragio malūno, ėjo Anupras susimąstęs keliu,
15 XXXI   |      Anupras ant to kelio (kelias ėjo per kalnus ir lygumas iš
16 XXXVIII|   pirštais rožančių, pati pirmoji ėjo į bažnyčią. Pinčukas, nors
17 XXXVIII|      varpų garsai.~    O pro šalį ėjo kitos davatkos ir pamatė
18 XLI    |      didžiausius atlaidus. Paskui ėjo Uršulė (bet dieve apsaugok
19 XLII   |       keliu Paudruvės pelkių link ėjo Visgirda su šermukšnine
20 XLIII  |         prasilenkė su Visgirda, - ėjo tiesiai laukais, trumpindamas
21 XLIV   |           kelmo.~    O Girdvainis ėjo neatsigrįždamas gaisro atšvaistėse
22 XLIV   |  laukiančias pagalbos. Girdvainis ėjo tiesiai link jų, nieko nepaisydamas,
23 XLIV   |     žaibai apšvietė kelią, ir jis ėjo, nenuleisdamas akių nuo
24 XLIV   |     negirdėjo ir nematė. Jis pats ėjo kaip audra - gaivališka,