Chapter

 1 V     |    negalėjo atsigėrėti,~    - Tai bent žirgeliai! - ne vienas su
 2 V     |    pritrenkė Girdvainį.~    - Tai bent mergina! - pats sau pasakė,
 3 VII   |          malūno sparnų.~    - Tai bent toli pamatyčiau! - skambėjo
 4 IX    | pristodavo prie savo meistro, kad bent kartą su juo nuvažiuotų
 5 IX    |        Baltaragio Uršulę, tik kad bent kartą nuvežtum piršliais.~   
 6 IX    |         tiktai už Baltaragio. Jis bent pasups mane ant malūno sparnų.
 7 IX    |      krito ant jos pačios galvos. Bent tuo tarpu nieko blogo neįvyko,
 8 XII   |           pro ašaras, kad Marcelė bent paskutinį kartą nusijuoktų
 9 XVII  |          akių Jurgą, norėdamas ją bent iš tolo pamatyti.~    O
10 XIX   |    kaimynu, o jeigu tai nepadėtų, bent kailį gerai išlupti ir pribauginti,
11 XIX   |       pasiūlyti jei ne taiką, tai bent aukso kalnus už dukterį,
12 XXVI  |        kiaurai į žemę. Tai norėjo bent obuolmušius atrišti nuo
13 XXVI  |        tarė prigrasindamas. - Jei bent vieną žodį kam prasitarsi,
14 XXVII |         jau tuo pasiguodė, kad ji bent kiek nusiramino.~    Nuo
15 XXVIII|          nesurasi, reikia gelbėti bent tai, ką dar galima išgelbėti,
16 XXXII |        Tai ir tuščia buvo ieškoti bent kokio prablaivėjimo, kol
17 XXXII |         pačiai su savimi.~    Kad bent Jurgutis pasirodytų!~   
18 XXXII |     laukti - vestuvių ar šermenų. Bent taip seni žmonės kalba:
19 XXXV  |     botkočiu kumelpalaikę, kad ta bent kiek vikriau judėtų, bet
20 XXXVI |           žmonės neprisiminė. Kad bent kokia liga - nesistebėtum,
21 XLI   | Pasigailėkite, - sako. - Leiskite bent savo griekus atpakūtavoti
22 XLIII |           dėsies naktį?~    - Kad bent kas užeitų, - pasigedo Šešelga,
23 XLIII |            Maža vilties buvo, kad bent kas užklystų tokį vakarą.
24 XLV   |       seklyčios langai sudrebėjo. Bent taip pasirodė Jurgai iš