Chapter

 1 V     |             Girdvainis savo obuolmušius, kurie vietoje nenustygdavo, ne
 2 V     |                  iš jo obuolmušių žirgų, kurie žvengdami sustojo prie šventoriaus.
 3 VI    |          Baltaragio linkėjimas ar metai, kurie vis labiau tursino ir taip
 4 VII   | neatsiklausydamas jos linksmų čiauškalų, kurie ėmė nustelbti Baltaragiui
 5 IX    |                  vieno ar kito jaunikio, kurie su piršliais atvažiuodavo,
 6 X     |            namuose su savo pasiilgimais, kurie plaukė kaip debesėliai giedra
 7 XV    |                       Atsirado ir tokių, kurie buvo girdėję Baltaragio
 8 XVII  |                ir nemalonūs atsiminimai, kurie taip pat pamažu baigė blėsti.~   
 9 XIX   |                  kitais balų paukščiais, kurie ten veisėsi. Paskui ir paukščiai
10 XXIII |                  Tarytum tie žvilgsniai, kurie daugiau negu žodžiai kalbėjo,
11 XXV   |          visokius burtus ir raganavimus, kurie neišvengiamai nugramzdina
12 XXV   |                apie nepaprastus įvykius, kurie anksti rytą atsitiko, suprato,
13 XXV   |              piktai žvilgčiodama į tuos, kurie kuždasi ir drumsčia šventoje
14 XXVII |                 ir girgždindama sparnus, kurie jau seniai nesisuko. Iš
15 XXVII |              buvo klausyti žvarbių vėjų, kurie kaukė pro apleisto malūno
16 XXXI  |          netrukus Raupys javų pirkliams, kurie veždavo javus iš Lietuvos
17 XXXII |                 prieštaraujančių jausmų, kurie nebegalėjo sutilpti vienoje
18 XXXVI |                 daugiau atsirado žmonių, kurie matę ir aiškiai pažinę arkliavagio
19 XXXVI |           nelaimę užtraukę.~    Bet tie, kurie dalyvavo jo nugalabijime
20 XXXVII|                 ji sapnuoja obuolmušius, kurie kaip vėjas su sparnais neš
21 XL    |                  gyviems, nei mirusiems, kurie su velniu susidėjo. Tegu
22 XLVIII|                  visų nepaprastų įvykių, kurie dėjosi anuo metu Paudruvės
23 XLVIII|                ir jo obuolmušius žirgus, kurie vėją pralenkdavę. Bet ne