Chapter

 1 IV    |     nieko nesugalvojo, ir tarė: tegu prasmenga jis su ta Uršule,
 2 VI    |       visai iš namų išeisianti, tegu pats vienas pasikariąs su
 3 VII   |      ežerą atvažiavau į malūną. Tegu sau bėga kelias. Aš jo nesivysiu.~   
 4 VIII  |       daikto, kad malūnas mala. Tegu sau mala.~    Taip ir neprisirengė
 5 XIV   |         ji pati to nori. Tai ir tegu sau eina nuo jo vargšės
 6 XX    |     pertarė jį Anupras. - Dabar tegu lekia, kiek tik gali.~   
 7 XXIII |       nors ir padangėmis.~    - Tegu jums dievas padeda, - tarė
 8 XXIV  |   apsivertė ant kito šono.~    "Tegu sau važiuoja nors ir į pragarą
 9 XXIV  |       esi, - sako, - ar ką jau? Tegu kerai pirma praeis, o jau
10 XXIV  |         dvasiom turite reikalą, tegu jos ir sutuokia judu.~   
11 XXV   |       progos juos nučiupti. Na, tegu koks arkliavagis nutykojo
12 XXVI  |         ir nusineštų į pragarą (tegu jau neša, kad nori, vis
13 XXVIII|  rengiasi vestuves kelti.~    - Tegu sau kelia! - iš pradžių
14 XXIX  |        ir jos akys sužaibavo. - Tegu jis pražus, bet aš niekados
15 XXIX  |       savo eržilais po kojomis. Tegu dabar jis klaidžioja savo
16 XXXIV |        paskutinę skylutę,~    - Tegu, - tarė, - paliksime ir
17 XXXV  |       nugalabijimo. O Pinčukas, tegu ir prietelius, bet vis dėlto
18 XXXVI | linksmai, užpampino arkliavagį. Tegu jis ir nujodavo vieną kitą
19 XXXVII|         gyvenimą. Tai ir gerai, tegu neša su jos skaidriais pasiilgimais
20 XXXIX |         Ir veskime pas kleboną. Tegu jis nutars, ką su ja daryti.~   
21 XL    |       kurie su velniu susidėjo. Tegu patys žinosi, o jam viso
22 XLI   |      būčiau visai neprasidėjęs. Tegu būtų pats klebonas daręs