Chapter

 1 III   |                  Reiks ištirti, - sutiko klebonas. - Jei ką naujo
 2 VIII  |         padėčiau.~    - Mielai, - sutiko Baltaragis, nieko bloga
 3 IX    |          nusileido Baltaragiui ir sutiko važiuoti piršliais, Jurgutis
 4 IX    |     Uršulę?~    - Man vis tiek, - sutiko Jurgutis, - pas Jaudegių
 5 IX    |       gero gali su kaupu gauti, - sutiko tėvas. - Namams dėl to menkas
 6 X     |        įpėdiniais.~    - Gerai, - sutiko Baltaragis, - malsiu tau
 7 XIV   |         tarnausiu.~    - Gerai, - sutiko ir Baltaragis. - Paskui
 8 XIV   |           už vėją.~    - Gerai, - sutiko Pinčukas ir čia pat užlėkė
 9 XV    |           šitą tai gali daryti, - sutiko kalvis. - O apie tai, kas
10 XX    |        nuėjo į seklyčią. Ten juos sutiko Jurga su šluota rankoje,
11 XXI   |        tas chamas.~    - Gerai, - sutiko Pinčukas. - Leisk tu man
12 XXII  |      grąžinsi?~    - Grąžinsiu, - sutiko Pinčukas. - Tiktai tu nelįsk
13 XXIII |         ar ką?~    - Išgersime, - sutiko Baltaragis.~    Gėrė seniai
14 XXIV  | Girdvainis.~    - Matau, matau, - sutiko klebonas. - Priimsiu užsakus,
15 XXXI  |     parbaigtus kuinus pirmą kartą sutiko. Kai vežimas arčiau privažiavo,
16 XXXIII|     Baltaragis, apsidžiaugęs, kad sutiko bičiulį. - Ar neturi kartais
17 XXXVI |            jau gerai, - nenoromis sutiko Pinčukas. - Dar kartą tau
18 XLII  |      apipilsiu.~    - Kodėl ne, - sutiko Visgirda, norėdamas Pinčuką
19 XLII  |         ir jaunas.~    - Gerai, - sutiko apsidžiaugęs Pinčukas, čia
20 XLIII |        beieškodamas.~    Pakeliui sutiko keistą pavargėlį su pasagomis.
21 XLIV  |         ties pirma akivara ir ten sutiko Pinčuką, kuris pirmas spėjo
22 XLVIII|          kas matė ir net pakelėje sutiko išdidų ir niaurų jaunikį