Chapter

 1 I     |   gindamiesi nuo visokių šmėklų, kurios juos kiaurą naktį visaip
 2 V     |        karto pažino, kad čia ta, kurios ieško, nes tokios gražios
 3 VII   |         praleidęs savo jaunystę, kurios dabar nei su vėjo sparnais
 4 VIII  |   suversdavo visas tas nelaimes, kurios ištikdavo liekne žmones
 5 VIII  |        slenksčio girnapusės, ant kurios sėdėjo. Anoje ežero pusėje
 6 VIII  |        piršlį ir važiuok pas tą, kurios nori. Po trijų savaičių
 7 XVII  |      malūną ir neišvežtų Jurgos, kurios nematydamas, negalėtų gyventi
 8 XX    |  aplinkui, ar nepamatys tos, dėl kurios atvažiavo. Nuklydo akys
 9 XXVI  |        degtinę su savo ašaromis, kurios kaip ugnis degino, ir nieko
10 XXVII |     užsakę neišvengiamą nelaimę, kurios diena iš dienos reikia laukti.~   
11 XXVIII| pasaulyje užmiršdavo. Net ir tą, kurios per septynias mylias aplinkui
12 XXIX  |    išgirdo ir pajuto tas ašaras, kurios kaip akmenys krito ant jo
13 XXX   |     nuotaką ašarose paskandinęs, kurios ieškojo septynias mylias
14 XXXII |        ir nusileidžiančių bangų, kurios visą laiką siautė Jurgos
15 XXXII |  nebepamatys), ne savo vestuvių, kurios su praeitos žiemos pūgos
16 XXXVI |       Papūsk į tą arklio kanopą, kurios pėdą užkerėjai, ir tark: "
17 XXXVI |          kad paims ne tą kanopą, kurios pėdą užbūrė. Tada ne tik
18 XLIII |       atsikratęs svetimų pasagų, kurios kaip prisvilę degino jo
19 XLIII |          trenkė į stalą pasagas, kurios baisiai sužvangėjo ir nustelbė
20 XLIII |          paskendęs savo mintyse, kurios nieko bendro su Šešelgos
21 XLIII |        už kampo, pasižiūrėjo, iš kurios pusės vėjas pučia, pasigraibė
22 XLVIII|               Paudruvės pelkėse, kurios vis dar tokios pat klampios