Chapter

 1 II    |        piršlys, o jaunikis iš to džiaugsmo kaip antinas sukrykštė,
 2 V     |          sau pasakė, nutirpęs iš džiaugsmo ir akių negalėdamas atitraukti
 3 IX    |   susitarė. Marcelė prapliupo iš džiaugsmo juoktis ir net prisipažino:~    -
 4 X     |    sparnus, lyg ketindamas iš to džiaugsmo pakilti ir lėkti ar pasileisti
 5 X     |          Baltaragio širdis iš to džiaugsmo vos išturėjo krūtinėje.~   
 6 X     |   negalėdamas atgauti žado iš to džiaugsmo, sklidinai pripildžiusio
 7 X     |       rankomis. Baltaragis iš to džiaugsmo būtų ant rankų nešęs savo
 8 XI    |        dar neatsipeikėjo iš savo džiaugsmo. Visą laiką žiūrėjo į Marcelę,
 9 XI    |         Marcelė. - Tarsi širdyje džiaugsmo gysla būtų nutrūkusi.~    -
10 XI    |         tikrųjų būtų jos širdyje džiaugsmo gysla nutrūkusi ir nutilęs
11 XI    |      taip bus, o be skausmo nėra džiaugsmo... Malk pyragus, taisyk
12 XI    |         kančios sulauksi didelio džiaugsmo...~    Bobutė ėmė ruoštis,
13 XXIV  |      lėkė obuolmušiai, širdis iš džiaugsmo smarkiai plakė, o jis akių
14 XXVII |  Baltaragis, kad savo kaltę - tą džiaugsmo mirksnį - buvo su kaupu
15 XXXV  |  žvalgėsi pro langus ir trynė iš džiaugsmo rankas, laukdamas, kas čia
16 XXXVII|        jaunystę. Širdis sklidina džiaugsmo, kaip saulėta vasara. Bet
17 XXXVII|         gyvenimas pripildo širdį džiaugsmo ir nustelbia praeities vaiduoklius.
18 XXXVII| neapkartino jo dukters jaunystės džiaugsmo,. o klastingas Pinčukas
19 XLV   |          švystelėjo vienas kitas džiaugsmo spindulėlis.~    O Jurga,
20 XLV   |         į seklyčią, išbučiavo iš džiaugsmo apsvaigusį tėvą. Baltaragis
21 XLV   |        neišturėjo ir sustingo iš džiaugsmo.~    Tada dangus prasivėrė
22 XLVI  |        Pinčukas, - iš nepaprasto džiaugsmo kabaldavo arklio kanopomis