Chapter

 1 II    |        nuvytusi jos jaunystė.~    Tuos iš apmaudo pasakytus žodžius
 2 V     |         obuolmušiais žirgais.~    Tuos stoninius obuolmušius žirgus
 3 V     |         jokio saiko neturėjo. Per tuos obuolmušius visą ūkį apleido,
 4 XIII  |        gana daug laiko, kol reiks tuos pažadus ištesėti, o kartais
 5 XIV   |    laiminga.~    O Baltaragis per tuos rūpesčius ir susigraužimą
 6 XVIII |        sako:~    - Ar velnias čia tuos ratus sulaužė? Nei akmuo,
 7 XXI   |          esą tiktai katinai prieš tuos, kuriuos jis išjojo į Prūsus.~   
 8 XXII  |       paslapties, kaip jie pavogs tuos arklius, ketino nueiti ir
 9 XXIII |   paslapčiomis, bijodami pasakyti tuos žodžius ir išduoti tuos
10 XXIII |           tuos žodžius ir išduoti tuos jausmus, kurių abudu buvo
11 XXV   | neiškęsdami žmonės kuždėjosi apie tuos nepaprastus įvykius, dalijosi
12 XXV   |       karto piktai žvilgčiodama į tuos, kurie kuždasi ir drumsčia
13 XXVIII|           visai galvos neteko per tuos savo arklius.~    Nuo to
14 XXIX  |         tu viena gali išsklaidyti tuos monus nuo jo kelio, nustelbti
15 XXXI  |         Anuprui pasirodė, lyg jis tuos arklius buvo kažkada matęs,
16 XXXIV |         tik jį perspėjo nelįsti į tuos arklius pro pasturgalį.
17 XXXVI |          primelavo žaltys ir apie tuos, kuriuos matė stadaloje
18 XXXVI |          Raupį pampinant, ir apie tuos, kurių nematė, tik šiaip
19 XL    |           Bet seniai tai buvę, ir tuos burtų žodžius užmiršusi,
20 XLV   |           atėjęs ir sukėlęs visus tuos atsiminimus, kuriuos Jurga,
21 XLVIII|        Girdvainis, būčiau turėjęs tuos obuolmušius žirgus ir nulėkęs