Chapter

 1 II     |         tokią raganą! Nenoriu aš tavęs daugiau. Tiktai atstok tu
 2 III    |          Pala, ko aš čia norėjau tavęs paklausti? ~    Staiga užklupta,
 3 IV     |    darosi. Tai jis, vargšas, vis tavęs laukia ir nesulaukia. Pasigailėtum,
 4 V      |     išsklaidysi, gal ir eisiu už tavęs.~    - Eisi - neisi, - atgavo
 5 IX     |            Tokia merga ir eis už tavęs, seno kelmo? Tiktai sarmatą
 6 IX     |       labai nori, - sako, - bala tavęs nematė: nuvažiuosim ir parvažiuosim
 7 XVIII  |        ratus sulaužė ir nesuvedė tavęs su to raganiaus dukterimi.
 8 XIX    |          ir darėme. O aš, rodos, tavęs neskriaudžiau. Pripratau,
 9 XIX    | kerštavimo.~    - Nebijau aš nei tavęs, nei tavo sijono, - atsakė
10 XXIII  |       Kas bus, tas bus, eisiu už tavęs, skrisiu su tavo obuolmušiais
11 XXVIII |          tavo jaunoji, girdėjau, tavęs nesulaukdama, jau su kitu
12 XXVIII |         nuvažiuosime. Ji vis dar tavęs laukia.~    - Kas iš to,
13 XXX    |           kad ir savo mergos dėl tavęs išsižadėčiau? Palauk tu
14 XXX    |         viską pasakysiu. Tik vis tavęs negalėjau surasti. O tu
15 XXXVI  |        netrukdyk. Turiu aš ir be tavęs rūpesčių. Ko čia dabar mane
16 XXXVI  |     prižadėjo Šešelga. - Daugiau tavęs netrukdysiu. Kaip nors pats
17 XXXVIII| pasirengdamas. - Aš visur ieškau tavęs ir nerandu. O kokia baisi
18 XLII   |     galiu nuvežti... Tik koks iš tavęs jaunikis: senas kaip kelmas
19 XLII   |           baigęs darbą. - Niekas tavęs čia nesuras, o ir tu niekam
20 XLIV   |       greičiau į akivarą, kol aš tavęs dar tenai neįgrūdau.~    -
21 XLV    |      Dabar niekur ir niekada nuo tavęs nesiskirsiu.~    O vėjas