Chapter

 1 II   |      O tuo tarpu žilabarzdis piršlys, vos įžengęs į seklyčią,
 2 II   | pačios, - atsakė patenkintas piršlys, o jaunikis iš to džiaugsmo
 3 II   |       kaip vedė ją už rankos piršlys žilabarzdis, o už kitos
 4 II   |    iš dešinės pusės atsisėdo piršlys žilabarzdis, o iš kaires -
 5 II   |     ir akimis žaibus svaido. Piršlys ir sako:~    - Važiuosime
 6 X    |    sėkmės ir ilgo amžiaus. O piršlys Juodvalkis, nors buvo kartas
 7 XV   |    jo artimiausias kaimynas, piršlys ir kūmas kalvis Juodvalkis,
 8 XVIII|  atskridęs Pinčukas, ir, kai piršlys su jaunikiu leidosi nuo
 9 XVIII|      net vežimas stabtelėjo. Piršlys mostelėjo arkliams botagu,
10 XVIII|           Arkliai pasibaidė, piršlys su jaunikiu išsivertė pro
11 XVIII|      akimis netiki.~    Tada piršlys ir sako:~    - Ar velnias
12 XVIII|  kaip ano darbas, - tvirtino piršlys, bijodamas ne laiku paminėti
13 XVIII|      pažiūrėk, - nenusileido piršlys ir rodė jaunikiui suirusius
14 XVIII|   čia niekai, - kraipė galvą piršlys. - Gerai dar, kad priekiniai
15 XVIII|  Dėkok dievui, vaike, - sako piršlys, - ar tam velniui, kuris
16 XVIII|        Palaukė Pinčukas, kol piršlys su jaunikiu susitaisė iš
17 XX   |     kaip anais kartais, o ir piršlys buvo ne tik susirūpinęs,
18 XXIII|      užsakų!~    Tada pabudo piršlys, snaudęs užustalėje, ir
19 XXIX |      nepažįsti? Tai aš, tavo piršlys Anupras.~    Tada sujudėjo
20 XXXI |     pažino tiktai Girdvainio piršlys, Daugnorų kaimo skerdžius
21 XLII |     viską sutvarkęs, skubėjo piršlys, bet su jaunikiu prasilenkė.~