Chapter

 1 VI     |   besibarant su sena davatka, net nepastebėjo, kaip ir pats paseno. Nemaža
 2 IX     |         nepamatė, o ir jos niekas nepastebėjo. Pravažiuodami tik apnešė
 3 XII    |        rengdamasi išeiti. Bet jos nepastebėjo nei Baltaragis, supdamas
 4 XIII   |         išėjo namo. Baltaragis ir nepastebėjo, kad pasiliko vienas su
 5 XVII   |         nesusitiko ir vienas kito nepastebėjo, galas juos žino. Tur būt,
 6 XVIII  |         piršliui su jaunikiu. Tie nepastebėjo piktos išdaigos ir nudardėjo
 7 XX     |          jis griuvo. Ketvirto net nepastebėjo, kaip pralėkė. Penktas subyrėjo,
 8 XX     |           Girdvainis, nei Anupras nepastebėjo, tiktai Baltaragis nuo malūno
 9 XXII   |           užmigęs. Bet Šešelga jo nepastebėjo, būtų laukan išmetęs, o
10 XXIV   |   Pirmuosius tiltelius pralėkė ir nepastebėjo, ar sveiki jie buvo, ar
11 XXVI   |         kalvis ne tiek pasagų (ir nepastebėjo, kad dvi poros būtų iš krūvos
12 XXXII  |        brangu. Ji nieko nematė ir nepastebėjo, lyg klaidžiotų, sapnuodama
13 XXXIV  |     vagystę.~    Bet jo niekas ir nepastebėjo. Tiktai temstant pakraigėje
14 XXXIV  |           Taip įsimaginę vyrai ir nepastebėjo, kada užpampino vargšą arkliavagį,
15 XXXV   |        buvo taip užsiėmęs, kad ir nepastebėjo, ko čia ta jo kumelė dairosi.
16 XXXVII |      Pinčukui į kulnį, bet jis to nepastebėjo, tiktai nusirito malūno
17 XXXVIII|        kaip šešėlis. Uršulė jo ir nepastebėjo.~    Tiktai praėjus Uršulei,
18 XLIII  |           už stalo, tarytum visai nepastebėjo Šešelgos, tiktai apsidairė,
19 XLVI   |          kaip savo šešėlio, visai nepastebėjo.~    Baltaragis, pritrenktas
20 XLVI   |      darosi prie malūno, ir nieko nepastebėjo. Jis iš to skausmo visas
21 XLVI   | tyčiodamasis iš Baltaragio, visai nepastebėjo, kaip atsirado padangėje