Chapter

 1 II    |     ragana ir visa purvina, ligi kelių pasikaišiusi likusius sijonus,
 2 IX    |   pasileido bėgti į pakalnę.~    Keliu prieš kalną šuoliais važiavo
 3 XV    |        linų kuodelio barzdą ligi kelių, o už jaunikį pasiėmęs savo
 4 XX    |      Baltaragio kiemą, tiktai ne keliu, bet nuo ežero pusės stačiausiu
 5 XXV   |            daug kas buvo sutikęs keliu einančią iš Švendubrės į
 6 XXV   |    arkliavagis lėkęs su arkliais keliu į vakarus, žvengimas gi
 7 XXVIII|   susikalbėti. Pamatė jį Anupras keliu nuo Girninkų ateinantį.
 8 XXVIII|          tekinas pasileido bėgti keliu, tarsi kažką vydamasis.~   
 9 XXIX  |         į savo kaimą, bet pasuko keliu Paudruvės link.~    Iš Girdvainio
10 XXX   |         per šlapdribą pabiurusiu keliu, vis dar negalėdamas atsikvošėti.
11 XXXI  |           ėjo Anupras susimąstęs keliu, kurio kryžkelėje buvo Gaidžgalės
12 XXXI  |          Visgirda pamažėle nuėjo keliu, svarstydamas, kaip nugalėti
13 XXXI  |       toliau į Prūsus pabiurusiu keliu, negailestingai varydamas
14 XXXIV |      Šešelgą, puolė prieš jį ant kelių, nors anksčiau su panieka
15 XXXIV | pakelsime.~    Puolė Šešelga ant kelių ir prašė pasigailėti, bet
16 XXXIV |      jeigu bus sumeluota, tai ir keliu po balkiu.~    Dabar Šešelga
17 XXXVI |      žmones po kalėjimus. Bet po kelių dienų ėmė ir atvyko baudžiamasis
18 XLII  |        nuskandino vargšę Uršulę, keliu Paudruvės pelkių link ėjo
19 XLII  |         ūžiančią karčemą, pasuko keliu į savo kaimą, tikėdamasis
20 XLIV  |      puolė nusiminęs Šešelga ant kelių. - Maniau, Raupio dūšia
21 XLVII |     malūnininką Baltaragį - ligi kelių į žemę įsmukusį, visą tarsi