Chapter

 1 IV    |       mirštamą nuodėmę. Neblogos širdies moterėlės vis dėlto būta
 2 IX    |     Baltrukui galvą, o ji, visus širdies lūkesčius į jį sudėjusi,
 3 IX    |        tos vietos, kur tiek daug širdies ir vilčių buvo sudėta. Tiktai
 4 X     |          Baltaragis įtikėjo savo širdies pasaka, nekantriai laukdamas,
 5 XI    |  kažkodėl raibsta, - griebėsi už širdies ir susmuko ant Baltaragio
 6 XIII  |       jai buvo dėkingas iš visos širdies.~
 7 XVI   |        toks linksmas, kad net už širdies griebė.~    Pinčukas iš
 8 XVII  |         ežero gelmės negalėjo jo širdies atvėsinti. Jis klajojo paežerėmis
 9 XX    |   pavydės. Glaudžias širdis prie širdies kaip žiedas prie žiedo, -
10 XXIII |        Anuprą ir juokomis, ir iš širdies, kad jis, senas žmogus,
11 XXIII |        žadėjo. Tas juokas ėjo iš širdies gilumos ir ją pačią gundė,
12 XXVIII|   nelaimės, neatrado žmonėse nei širdies, nei supratimo, nei užuojautos,
13 XXIX  | šikšnosparnis, tiktai jos pačios širdies nerimavimas.~    - Tai gal
14 XXXII |  blaivuma galėjo kilti tiktai iš širdies gelmių, o širdis buvo ligi
15 XXXII | nepakeldama tokio įaudrinto savo širdies bangavimo.~    Ir tada,
16 XXXVII|        tai buvo tik sunerimusios širdies klaikus sapnas.~    Šviesi
17 XL    |        kiek nesugraudino klebono širdies. Per daug jam buvo įgrisusi
18 XLV   |        kokia ji paprasta, kai iš širdies trykšta.~    Jurga, eidama
19 XLVII |        ir negalvojo, tiktai visa širdies neapykanta jautė, kad ir
20 XLVIII|               Ak, juk iš žmogaus širdies kalba pasaka, todėl taip