Chapter

 1 II     |        visada Uršulei nueidavo per širdį, ir dabar ji sustojo viduryje
 2 X      |         sklidinai pripildžiusio jo širdį ir viską aplinkui - skardį,
 3 X      |         akimirką suspaudė Marcelės širdį gimtųjų namų pasiilgimas.
 4 XI     |         viskas ją linksmino ir jos širdį džiugino. Ji nė kiek nesijautė
 5 XI     | girgsėjimas staiga pagavo Marcelės širdį, ir ji, ištiesusi rankas,
 6 XVI    |         būtų?~    Meilė į velniuko širdį įsimetė, ar ką jau, kad
 7 XVII   |         kaip žuvėdra, pavergusi jo širdį ir visas mintis.~    Bet,
 8 XXVI   |         obuolmušiai sumindžiojo jo širdį!), bet vos tik priėjo prie
 9 XXVI   |            savo spinduliais varstė širdį kaip kalavijais. Iš to nerimo
10 XXVII  |      atsiduso tiktai, ir graudumas širdį suspaudė.~    - Dukrele
11 XXVIII |           mano akį traukia, viskas širdį džiugina, net tas pakelės
12 XXVIII |          obuolmušiais patraukė jos širdį ir išsklaidė burtus nuo
13 XXXVII |       Pinčukas kaip vaiduoklis, ir širdį užguldavo tamsus, beviltiškas
14 XXXVII |          naujas gyvenimas pripildo širdį džiaugsmo ir nustelbia praeities
15 XXXVII |            Žvengia obuolmušiai, jo širdį suspaudžia ateinančios vienatvės
16 XXXVIII|           aistra išdegino jai visą širdį? Bet ir Pinčukas, kažko
17 XLV    |            toks nusiminęs, kad net širdį pervėrė. Jis pamojo lyg
18 XLVII  |       turėjo, bet čia pat suspaudė širdį kažkoks graudulys, pažiūrėjus
19 XLVII  |           ji nugalėjo įžeistą savo širdį ir išbėgo per audrą pasitikti
20 XLVIII |           pasakų raštas ir pavergė širdį savo margumu ir spalvingumu.~