Chapter

 1 II   |        ir sako:~    - Važiuosime užsakų!~    - Laimingai! - palinkėjo
 2 IV   |        kaipgi. Vienoje karietoje užsakų važiavau, - rimtai atsakė
 3 XXII |     padarysim?~    - Kai važiuos užsakų, - atsakė Pinčukas.~    -
 4 XXIII|         ir sako:~    - Važiuojam užsakų!~    Tada pabudo piršlys,
 5 XXIII|       Jis ir be kelio nuvažiuotų užsakų su savo nuotaka nors ir
 6 XXIII|   mostelėjo ranka Anupras. - Ant užsakų. Ir mane paliko.~    Prasiblaivė
 7 XXIV |    išvažiavo Girdvainis su Jurga užsakų, taip ir nulėkė tiesiai
 8 XXIV |        tau šliūbo ir nepriimsiu. užsakų, - atsakė klebonas. - Su
 9 XXIV |        nemokate. Negaliu priimti užsakų.~    "Per maža", - pagalvojo
10 XXV  |        tada, kai jiedu atvažiavo užsakų? Čia buvo kažkas neaišku.
11 XXV  |       kai Girdvainis buvo nuėjęs užsakų, bet iš kur tas nežmoniškas
12 XXV  |  Girdvainio nuotaka ir grįžtų po užsakų. Paklausti neišdrįso - tokia
13 XXV  |   Girdvainis su Baltaragio Jurga užsakų." O jergutėliau, galvoju,
14 XXVI |          nebūtų užtrukęs priimti užsakų. Niekais būtų nuėję visos
15 XXVI |        su nuotaka būtų spėjęs po užsakų išlėkti iš Švendubrės su
16 XXVII|         namuose po tų nelaimingų užsakų šiurpu ir nyku pasidarė,
17 XXIX |          įeis. Nuo tų nelaimingų užsakų kaimynai vengė pas juos
18 XXX  |         Jurga vos švintant lėkei užsakų? - atsiliepė tas su pašaipa.~    -
19 XXXI | arkliavagis Raupys tą nelaimingą užsakų rytą, pateko į sunkią nevalią.
20 XL   |       dukterį ir auštant atlėkęs užsakų. Bet už tai jį dievas nubaudęs.