Chapter

 1 II   |   daugiau gaišti pas Baltaragį, kurio namuose bergždžiai nuvytusi
 2 II   |        jaunuosius už stalo, ant kurio tuojau bonka atsirado, žalia
 3 III  |      jeigu nebūtų laimėjusi. Po kurio laiko nuėjo davatkos pas
 4 IV   |         Uršulės Baltaragis, dėl kurio jis, nors ir nemažai snūduriavo,
 5 V    |        tokiu džiaugsmu širdyje, kurio, rodos, net jo obuolmušiai
 6 VII  |         bet ir vienas kaimynas, kurio niekas geru žodžiu neminėjo.~   
 7 VIII |        malūno nuolatinio ūžimo, kurio klausydavo snūduriuodamas,
 8 XII  |         dar sėdėjo už stalo, už kurio neseniai linksminosi per
 9 XII  | linksminosi per vestuves ir nuo kurio šiandien išnešė jaunamartės
10 XIV  |    pavirto žmogaus šešėliu, ant kurio galvos vėjas taršė žilus
11 XXVII|     vėjo sparnais jos jaunikis, kurio ji net ir norėdama negalėjo
12 XXIX |     žiūrėdamas į Baltaragį, ant kurio vienplaukės galvos vėjas
13 XXIX |         tėvas ir kažkoks senis, kurio Jurga iš karto nepažino,
14 XXIX |        prie seklyčios lango, už kurio tyliai verkė apsikniaubusi
15 XXX  |        tiktai savo priešininką, kurio Girdvainis iš karto nepažino
16 XXXI |       Anupras susimąstęs keliu, kurio kryžkelėje buvo Gaidžgalės
17 XLII |        apsimetęs tas nelabasis, kurio seniai ieško.~    - Ar iš
18 XLII | Visgirda, atpažindamas Pinčuką, kurio niekada nebuvo matęs, tik
19 XLVII|       vieną suanglėjusį lavoną, kurio negalima buvo atpažinti.
20 XLVII|      tik atminimas bepaliko, iš kurio su laiku nusipynė padavimo