Chapter

 1 II    |   nueidavo per širdį, ir dabar ji sustojo viduryje kiemo, žiūrėdama,
 2 II    |       kiemą ir paauksuota karieta sustojo prie rūtų darželio.~    -
 3 III   |      užmigo. Žioptelėjo Uršulė ir sustojo, o klebonas vėl ėmė knarkti.~   
 4 III   |             apsidžiaugė Uršulė ir sustojo prie durų. - Apie tą patį
 5 V     | obuolmušių žirgų, kurie žvengdami sustojo prie šventoriaus. Merginos
 6 XI    |              Malūnas girgždėdamas sustojo, o Marcelė nušoko nuo sparno
 7 XII   |  sielvarto. Priėjo prie lopšio ir sustojo. O kūdikis vis garsiau klykė,
 8 XIII  |         pamatė įėjusią Uršulę. Ji sustojo prie durų, apsigaubusi skara,
 9 XX    |            Pagaliau arkliai patys sustojo ir taip sužvengė, kad rūkas
10 XXIV  |        kaip nulėkė į Švendubrę ir sustojo ties šventoriumi prie klebonijos
11 XXIV  |     susikabinę į tuščią bažnyčią. Sustojo prie altoriaus ir laukia,
12 XXVIII|           nuo Girninkų ateinantį. Sustojo, žiūri ir pažinti negali.
13 XXIX  |          kvapo pritrūkusi, staiga sustojo, ir ašaros pradėjo riedėti
14 XXXI  |                  O aš svajojau! - sustojo pirmasis arklys. - Kaip
15 XXXI  |     atsiduso antrasis ir taip pat sustojo.~    Sustojus vežimui, pabudo
16 XXXI  |           kojas užvertė, o antras sustojo, panarinęs galvą, sunkiai
17 XLI   |         Švendubrės parapijos - ir sustojo čia viduryje tiltelio. O
18 XLI   |       siundo dar smarkiau peštis. Sustojo nustebę vyrai. O tas ponaičiukas
19 XLIV  |            nusviro, ir Girdvainis sustojo viršum kalno, su baisiu