Chapter

 1 I     |           malūnas. Nuo neatmenamų laikų mosavo jis savo dideliais
 2 II    |           namų, kuriuose nuo senų laikų tarnavo, ir apsigyveno Švendubrės
 3 II    |             Baltaragio laimė, kad laiku išgirdo pardūkstančią iš
 4 XIII  |         gerą kelią. Reikia tiktai laiku susiprasti.~    Pagaliau
 5 XVII  |                      XVII~    Tuo laiku ir Jurgutis, ištikimai pratarnavęs
 6 XVIII |     smarkaus suktelėjimo.~    Tuo laiku ir Jurgutis, išgirdęs piršlių
 7 XVIII |              O Jurgutis, kaip tik laiku iššokęs iš kalvės, įkišo
 8 XVIII |    tvirtino piršlys, bijodamas ne laiku paminėti velnią ir apžiūrėdamas
 9 XVIII |         senatvę, ir praeis. O tuo laiku gal ir Baltaragio duktė
10 XIX   |           užsilikusią dar nuo anų laikų, išėjo temstant į Paudruvės
11 XXI   |          nepasisekė nugirsti. Tuo laiku į karčemą atėjo visas purvinas
12 XXVI  | obuolmušiais, pametė tabokinę ir, laiku jos pasigedęs, išėjo ieškoti.
13 XXIX  |         kas atsitiko.~    Bet tuo laiku vėl kažkas suūkė, lyg vėjo
14 XXXIII|     pastogėje buvo užkištas iš tų laikų dvivamzdis šautuvas.~   
15 XXXV  |          Šešelga apsidžiaugė, kad laiku išvažiavo - du zuikiu iš
16 XLIII |      karčemos šiaudinį stogą. Tuo laiku plykstelėjo žaibas ir nušvietė
17 XLVII |        virpėjo iš baimės, kad tik laiku suspėtų ir kas nors neatsitiktų.
18 XLVII |  skaisčiausią jo svajonę.~    Tuo laiku išbėgo į kiemą nusigandęs
19 XLVII |   atminimas bepaliko, iš kurio su laiku nusipynė padavimo vainikas.~