Chapter

 1 I     |        pagaliau pastoja piršliams kelią pas Baltaragio dukterį.
 2 V     |         Jurga pastojo Girdvainiui kelią, kai tas, kaip tik jos ieškodamas,
 3 IX    |  prijuostę smėlio ir išbarstė juo kelią, kuriuo jaunieji išvažiavo,
 4 XIII  | atsitiktinumas parodo žmogui gerą kelią. Reikia tiktai laiku susiprasti.~   
 5 XX    |   Nepasijuto, kaip pralėkė tolimą kelią ir atsidūrė Paudruvės krašte.
 6 XXVIII|    vestuves kelti.~    - Tegu sau kelia! - iš pradžių atsakydavo
 7 XXIX  |          trobą. - Pas tave tolimą kelią ėjau su dideliu reikalu.~   
 8 XXIX  |              ar verta eiti tolimą kelią su kokiais nors reikalais.~    -
 9 XXXI  |          per laukus, trumpindamas kelią.~    O vežikas, atsivedęs
10 XXXV  |      valdžiai, kad mužikai maištą kelia ir nekaltą žmogų nužudė.
11 XXXVII|        praeitis užstoja dukteriai kelią į ateitį ir paskandina ašarose.
12 XL    |      šliūbą, kad išbarstytų jiems kelią smėliu, parsineštu iš kapų,
13 XLI   |            Pro susigrūdusią minią kelią skyrė pats Švendubrės bažnyčios
14 XLI   |       raganą! Ir taip toliau visą kelią. Vos tiktai sustodavo ir
15 XLI   |         Didžiasalio vyrai užstojo kelią iš priešakio ir neleidžia:~    -
16 XLI   |           Švendubrės vyrai užrėmė kelią iš užpakalio ir su kuolais
17 XLI   |           klausė vyrų, užstojusių kelią.~    - O kas mums rūpi? -
18 XLIII |     tiesiai laukais, trumpindamas kelią, - ir nesužinojo, kas ten
19 XLIV  |       Girdvainiui žaibai apšvietė kelią, ir jis ėjo, nenuleisdamas