Chapter

 1 X      |       iš to džiaugsmo būtų ant rankų nešęs savo laimę į kalną,
 2 XI     |      ir susmuko ant Baltaragio rankų.~    - Kas tau yra, mano
 3 XI     |          Nunešė Baltaragis ant rankų Marcelę į trobą ir paguldė.
 4 XI     |      klykiančiu naujagimiu ant rankų, o prie Marcelės lovos degė
 5 XII    |      ir aprimo, stiprių kalvio rankų laikomas, tiktai jautė,
 6 XIII   |     krūtinėje paėmė kūdikį ant rankų ir laimingas šypsojosi,
 7 XIII   |       Baltaragį su kūdikiu ant rankų. Metė stumdžiusi puodus
 8 XXV    |     vos nenugriuvo ant Uršulės rankų. Bet susivaldė, iškėlė galvą
 9 XXVI   |  nusigandęs atšoko - iš Jurgos rankų jaunikis paėmė rūtą ir užkišo
10 XXVI   |      nuleidusi galvą, o iš jos rankų jaunikis ėmė rūtą... Kodėl
11 XXVI   |       ištrūkęs iš karčemininko rankų, pasileido bėgti per laukus
12 XXXII  |        ką tik paims, sprūdo iš rankų. Nebe tie jau metai buvo,
13 XXXII  |  šaudyklė, tarsi iš atgrubusių rankų, ir staklės nebe taip linksmai
14 XXXII  | ašaromis, arba, atsirėmusi ant rankų, sustingdavo užsisvajodama
15 XXXII  |     žado ant išsigandusio tėvo rankų.~    Paskui per visą naktį
16 XXXVII |      drebėjo. Stvarstė tėvą už rankų ir klausė, virpėdama kaip
17 XXXVIII|        dantų, pasijuto kaip be rankų), tikrai laimėtų Jurgą.~   
18 XLIV   |   Pasiilgusia širdimi ant savo rankų? Bet tos rankos, kilus abejonei,