Chapter

 1 II    |  Nusigando ir apsidžiaugė Uršulė, nespėjo nė mergautinių ašarų išverkti.
 2 XX    |     tiltelis.~    Įsilėkę arkliai nespėjo priešakinėmis kojomis tiltelio
 3 XX    |         taip lėkė, kad Girdvainis nespėjo nė atsigręžti pažiūrėti,
 4 XXI   |    pravėrė kamaros duris.~    Bet nespėjo dar ligi galo atidaryti
 5 XXI   |         Pinčukas, taip ir padarė. Nespėjo Šešelga pamatyti, o velnias
 6 XXVI  |   pasirodė.~    Bet tada Jurgutis nespėjo gerai į jį įsižiūrėti, nes
 7 XXVIII|  pažiūrėsiu? Ir ką pasakysiu?~    Nespėjo Anupras žodžio pertarti,
 8 XXVIII|    žvengimą!~    Nustebęs Anupras nespėjo nei jo sulaikyti, nei pašaukti.
 9 XXXII |     krūtinės, visa virpėdama. Bet nespėjo nurimti, kai jau ne malūne,
10 XXXVI |           nuėjo pas trečią arklį, nespėjo nei papūsti, nei burtų žodžių
11 XXXVI |           galvą palydėsi.~    Bet nespėjo Šešelga viską gerai apgalvoti,
12 XXXIX |        nutąsyta ir nupešiota, dar nespėjo atsigauti ir pasprukti nuo
13 XLI   |          ant tilčiuko atramos, ta nespėjo nei suvokti, ką čia su ja
14 XLI   |        pasakė.- Paskendo.~    Bet nespėjo pasakyti, žiūri - suburbuliavo
15 XLIII |        praėjo pro jo karčemą. Bet nespėjo Girdvainis antrą kartą žvilgtelėti,
16 XLIV  |     biauriai tyčiojasi iš jo. Bet nespėjo Šešelga atsistoti, kai,
17 XLIV  | Girdvainiui ant kaklo. Girdvainis nespėjo suprasti, kas čia atsitiko,
18 XLVI  |         už rago Jurgutis.~    Bet nespėjo Pinčukas ištrūkti, kai tiesiai