Chapter

 1 VI   |        Kad man nieko daugiau ir nereikia, - atsakydavo Baltaragis,
 2 VIII |       Jeigu nėra pačios, tai ir nereikia. Ir maža rūpesčio buvo Pinčukui,
 3 VIII |     neparduodu.~    - Man visai nereikia tavo malūno, - abejingai
 4 VIII |        Baltaragis.~    - Man to nereikia, - papurtė galvą Pinčukas.
 5 IX   |            Man nieko daugiau ir nereikia, tiktai Marcelės ir jos
 6 IX   |         man į kalvę marčios dar nereikia. Ką senė pasakytų? Su šluota
 7 XVII |         pečiais. - Man jo visai nereikia. Dar tik miltus prišnypš,
 8 XIX  |         balsas.~    - Nieko man nereikia, - atsakė Baltaragis, pažinęs
 9 XIX  |     Pinčukas.~    - Nenori, tai nereikia. O aš maniau - kaip su žmogum
10 XXII |       savo dūšią, man jos visai nereikia.~    Tada nusiramino Raupys,
11 XXII |     degtinės ir užkandos.~    - Nereikia, - atsakė Pinčukas. - Aš
12 XXV  |       žinoti, kaip buvo, tai ir nereikia.~    Supykusi Uršulė nuėjo
13 XXVII|         pats save nugali.~    - Nereikia, - atsakė ji tėvui, - man
14 XXVII|      man laimingai būti, tai ir nereikia.~    - Ne, dukrele, ne, -
15 XXIX |      šunkeliais, man jo daugiau nereikia.~    Vienu atsikvėpimu visa
16 XLI  |     primesti.~    - Ir mums jos nereikia, - atsiliepė švendubriškiai.~    -
17 XLIII|     baimę kentė.~    - Nenori - nereikia! - abejingai tarė, patraukęs
18 XLV  | nesiskirčiau. Nieko man daugiau nereikia, tiktai matyti tavo žilą