Chapter

 1 I      |       Švendubrės ubagyno senmergė davatka Uršulė Purvinaitė, kuri
 2 I      |          linkęs patikėti net sena davatka.~
 3 II     |                         II~    Ta davatka Uršulė, tokia supintijusi
 4 II     |           pardūkstančią iš pelkių davatką (būtų gal neišgirdęs, jeigu
 5 II     |    keiksmais.~    - Visai pasiuto davatka, - galvojo Baltaragis, žiūrėdamas
 6 III    |       uoliai keliaklupsčiaujančią davatką ir negalėdamas atsiminti,
 7 III    |         nepatenkintas, kam jis tą davatką užkalbino.~    Tas klebono
 8 IV     |           aš kvaila, nors ir sena davatka. Ne be reikalo ir klebonas
 9 VI     |          jis vienas su senstančia davatka Uršule, tolima Baltaragių
10 VI     |     malūnui ir besibarant su sena davatka, net nepastebėjo, kaip ir
11 VII    |    ūžiančiu malūnu bei niurnančia davatka. Tik vieną pavasarį, kai
12 IX     | nesistebėjo, kad sukvailiojo sena davatka, nes visi žinojo jos meilę
13 XIV    |         kaulo įgrisusią senmergę, davatką Uršulę? Juo labiau kad ji
14 XIV    |           karto apgauti velnią ir davatką, tai lūkuriavo nerimaudamas,
15 XXIV   |        raganiaus, kuris čia vieną davatką norėjo už velnio išleisti?~    -
16 XXXVIII|     gaidžiai, juk su Uršule, sena davatka ir savo priešininke, teks
17 XXXIX  |               Nagi šitą prakeiktą davatką Uršulę, kuri prieš keletą
18 XXXIX  |         malūno ir apsimetė esanti davatka, o iš tikrųjų buvo ir pasiliko