Chapter

 1 V     |          galėtų lėkti kaip paukščiai, žemės nesiekdami.~    Bet kur
 2 VIII  |       pasitaikydavo nedidelės pievos, žemės paviršius supdavosi, tarsi
 3 XII   |              į duobę. Sudundėjo pirmi žemės grumstai į karsto antvožą,
 4 XII   |               jautė, kad su kiekviena žemės sauja lyg širdis kristų
 5 XII   |             šis susvyravęs griuvo ant žemės, apglėbdamas kapą ir raudodamas
 6 XXX   |      obuolmušiais kaip vėjo sparnais, žemės nesiekdamas. Bet ne tokia
 7 XXXIV |           nešlubuodamas, beveik kojom žemės nesiekdamas, bėgo, neatgaudamas
 8 XXXVI |          nušluos Paudruvės kaimus nuo žemės paviršiaus. Bet vyrai, matydami
 9 XXXIX |            vargšę Uršulę, parmušė ant žemės ir pradėjo tąsyti už kasų.
10 XXXIX |           nusilenkė klebonui ligi pat žemės, o davatkoms parodė pro
11 XL    |               apalpo ir išsitiesė ant žemės, neatgaudama kvapo. Bet
12 XLII  |          stabteldamas ir viena kulnim žemės nesiekdamas.- O pats kur
13 XLIII |         stovėjo, taip ir atsisėdo ant žemės. O Girdvainis lyg niekur
14 XLIII |             negalėdamas atsikelti nuo žemės ir nulaikyti danties ant
15 XLIV  | strimagalviais, nesiekdamas kanopomis žemės, šlubčiodamas ir pasišokdamas,
16 XLVIII|              per metus prasirausęs iš žemės gelmių, nori ištrūkti iš
17 XLVIII|              tiktai iškiša ragą iš po žemės, kai atbėgęs Jurgutis nučiumpa