Chapter

 1 I     |    pirštus į tai žiūrėjo ir net patenkintas buvo, tai dabar, kartais
 2 II    |        tik tos pačios, - atsakė patenkintas piršlys, o jaunikis iš to
 3 II    |  priešininką blogesnis! - kažko patenkintas ir klastingai šypsodamas,
 4 VIII  | priklauso pagal sutartį, - tarė patenkintas Pinčukas, užsikišdamas plunksną
 5 IX    |       linksmai tarė Juodvalkis, patenkintas nelauktai sėkmingomis piršlybomis. -
 6 XIV   |      kartą buvo visiškai Uršule patenkintas ir net jai dėkingas. Nugriaudėjo
 7 XVI   |       darbu ir elgesiu visiškai patenkintas ir nė nemanė varyti jo iš
 8 XVII  |        į taktą, ir būdavo labai patenkintas. Paskui, kai kalvis, nukalęs
 9 XVIII |    išgirdęs, Pinčukas nusišiepė patenkintas. Mat, vėl atgavo savo velnišką
10 XXII  |      atsakė Raupys ir buvo toks patenkintas, kaip dar niekada. - Aš,
11 XXIV  |      kaimo, - atsakė Girdvainis patenkintas, kad pagaliau nugalėjo klebono
12 XXXIII|    reikia? - numojo Baltaragis, patenkintas, kad jau turi šautuvą, užtaisytą
13 XXXV  |   šunsnukiams, ką aš galiu!~    Patenkintas sugrįžo atgal į karčemą
14 XXXV  |         ir be kalamaškos, labai patenkintas grįžo atgal į savo Gaidžgalės
15 XXXVI | karčemninkas Šešelga buvo labai patenkintas ir net džiaugėsi. Kiekviena
16 XXXVI |      kitas, ir tas pagijo. Buvo patenkintas Šešelga ir ūkininkai, nors
17 XLII  |       velnią ir amžinai užkalė. Patenkintas nuėjo Gaidžgalės karčemos