Chapter

 1 IV     | pamaksėjo galva kaip nuvarytas arklys.~    - Ar tu matei tą Pinčuką?-
 2 XXVIII |        vis dėlto žmogus tai ne arklys. Negi dabar dėl arklių iš
 3 XXXI   | priekurčia ausimi, kaip vienas arklys antram tarė:~    - Ne, -
 4 XXXI   |       sako visiškai parbaigtas arklys. - Nieko nebus. Neišvaduos
 5 XXXI   |   svajojau! - sustojo pirmasis arklys. - Kaip vėjas ant sparnų
 6 XXXI   |       pat ir suklupo. Pirmasis arklys, kol pribėgo Anupras, griuvo
 7 XXXVI  |    Šešelga būtų kaltas. Juk jo arklys pats pirmasis ant kelio
 8 XXXVI  |       arklį, o dabar - dingsta arklys, į jį bežiūrint, ir nieko
 9 XXXVI  |      matę. Kai krisdavo staiga arklys, tai pasivaidindavęs kaip
10 XXXVI  |     besišaipant, kai gaišdavęs arklys. Tarytum iš ano pasaulio
11 XXXVI  |       jeigu tik nugaišdavęs jų arklys, nustodavo juokavę, nes
12 XXXVI  |  kanopos, nes kitaip spirs tau arklys ir dantis išbarstys. Be
13 XXXVI  |     kažką pamurmėjo, ir pagijo arklys. Nusivedė kitas, ir tas
14 XXXVI  |      po dešimtrublę. Bet geras arklys vertesnis už pinigus! O
15 XXXVI  |     nei burtų žodžių pasakyti, arklys kad spirs Šešelgai, ir suvarė
16 XXXVIII|              Ko spardaisi kaip arklys? - supyko Šešelga, atsidūręs
17 XLI    |    Uršulė klupo kaip nuvarytas arklys (pasklido gandai, kad ji