Chapter

 1 XXIX  |      suspigo lyg šikšnosparnis ar pelėda. Baltaragis krūptelėjo ir
 2 XXIX  | išbaldamas Baltaragis. - Tur būt, pelėda ar šikšnosparnis užskrido
 3 XXXII |       apleistame malūne vėl suūkė pelėda. Tėvas su dukra, lyg kažką
 4 XXXII |      dukrą ir įsiklausydamas.~    Pelėda vėl suūkė, tarsi raudodama,
 5 XXXII |           taip seni žmonės kalba: pelėda kvatoja - lauk vestuvių,
 6 XXXII |          kvatoja - lauk vestuvių, pelėda rauda - lauk šermenų. Bet
 7 XXXII |        kas čia atsitiko ir kur ta pelėda ūkia, bet duktė, apimta
 8 XXXII |          bet čia pat po langais - pelėda ne pelėda, o kažkas kitas -
 9 XXXII |        pat po langais - pelėda ne pelėda, o kažkas kitas - baisiai
10 XXXII |        tėvas ir pats drebėjo. -Ta pelėda tave tiktai išgąsdino. Nebijok,
11 XXXII |          tėvas žinojo, kad veltui pelėda neūkia. O ar tikrai čia
12 XXXII |           neūkia. O ar tikrai čia pelėda ūkė, ar kas kitas - abejojo.
13 XXXII |        kulka, kad pražūtų nelemta pelėda, o ne jo duktė.~
14 XXXIII|        apie Baltaragio malūną.) O pelėda ar apuokas, nors ir pats
15 XXXIII|       Tiktai išbaidysiu prakeiktą pelėdą ar apuoką, ir viskas bus
16 XXXVII|      sumišęs Baltaragis. - Aš tik pelėdą pašoviau... Neūkaus daugiau...