Chapter

 1 I    |         šakoto Udruvės ežero, ir patys nesuprasdavo, kaip paklysdavo,
 2 I    | paversdavo tamsiausia naktimi, o patys arkliai, nežinia ko išsigandę,
 3 XIX  |          ir paleisti abudu, tada patys tarp savęs piautųsi ir kitus
 4 XX   |        pravažiavę, o septintą ir patys nežino, ar jį pravažiavo,
 5 XX   |  kriokimas.~    Pagaliau arkliai patys sustojo ir taip sužvengė,
 6 XX   |         mums rūtelę atkiš?~    - Patys užsikišote, patys atsikiškite, -
 7 XX   |                Patys užsikišote, patys atsikiškite, - atsakė Jurga,
 8 XXVII|       savo paslaptį, bet žodžiai patys užspringdavo, ir jis visas
 9 XXVII|     vengdami nelaimingos vietos, patys nevažiavo į Baltaragio malūną,
10 XXXI |         iš ryto apie karčemą tie patys paukščiai sukasi? Ar tik
11 XXXII|         laukė kažko kito, o ko - patys nežinojo.~    Tai žiūrėjo
12 XXXVI|          pasmaugtus. Ir t.ai vis patys geriausieji arkliai, stoniniai,
13 XXXIX|        pamatę, kas čia atsitiko, patys nusigando ir nežinojo, ką
14 XL   |         su velniu susidėjo. Tegu patys žinosi, o jam viso to per
15 XLI  |         žmonės esate. Pešatės ir patys nežinote ko. Pirma reikia
16 XLI  |         kitas leis, jeigu ne tie patys, kur atsivarė? - atsakė.~