Chapter

 1 XVII |      paskui nors eiti į pasaulio galą. Bet niekur nėjo, tik sukosi
 2 XVIII|    jaunikiu išsivertė pro vežimo galą, gerai dar, kad vadelių
 3 XX   | norėdamas juos sulaikyti ar pats galą gauti, bet įsismarkavę obuolmušiai
 4 XXII |        tu nelįsk su ja pro antrą galą į Girdvainio obuolmušius.
 5 XXIII|  obuolmušiais nors ir į pasaulio galą! - vienu atsikvėpimu pasakė,
 6 XXV  |     nieko nelaimėsi, tiktai pats galą gausi."~    - Boba niekus
 7 XXX  |           visko netekęs, ir pats galą gausi.~    - Prakeikimas!
 8 XXXI |   gyvenimo šuolius, kryžkeles ir galą, sunkiai padūsavo ir susimąstęs
 9 XXXII|       būtų ėjusi nors į pasaulio galą Girdvainio ieškoti. Viską
10 XXXV |       Šešelga, bėk nors į svieto galą, viską palikęs. Tiesiog
11 XLI  |          pavadelėta, kurių vieną galą laikė špitolninkas Bernardas,
12 XLI  |    turėsime ją varyti į pasaulio galą?~    - O ką aš žinau? -
13 XLI  |   tiltelio ir kriokia kaip prieš galą. Nusiminę palydovai numetė
14 XLI  |     dairosi čia į vieną tiltelio galą, čia į kitą.~    - Kur dabar
15 XLI  |          šiokia ir tokia, kad tu galą gautum, prasmegtum kiaurai
16 XLII |    kamščiu prispausdamas uodegos galą, o paskui padarė kryžminį