Chapter

 1 I     |         malūne su savo vienturte dukra Jurga. Senas našlys taip
 2 I     |     nebent nujautė, kad gražuolė dukra - visas jo džiaugsmas, rūpestis
 3 I     |          kad Baltaragio gražuolė dukra susidėjusi su Udruvės ežero
 4 XXVII |    mėgino Baltaragis guosti savo dukrą, nors pats neteko vilties, -
 5 XXVII |  išpirkti savo kaltę ir pamatyti dukrą laimingą.~    Suprato Baltaragis,
 6 XXXI  |     išgelbėti ir Baltaragį su jo dukra nuo gresiančio pavojaus.~   
 7 XXXII |     išėjus Anuprui, kai tėvas su dukra vienu du atsisėdo už stalo
 8 XXXII |       vėl suūkė pelėda. Tėvas su dukra, lyg kažką nujausdami, pasižiūrėjo
 9 XXXII |      nutirpo tėvas, žiūrėdamas į dukrą ir įsiklausydamas.~    Pelėda
10 XL    |    Tiktai paskui, kai Baltaragio dukra jau buvo paaugusi, tai,
11 XLV   |         Tėvas nustebęs žiūrėjo į dukrą ir nežinojo pats, ką galvoti.
12 XLV   |      gera jam buvo, kad pagaliau dukra pasveiko. Atsisėdęs už stalo,
13 XLV   |     šviesi saulelė.~    Palydėjo dukrą į seklyčią, paguldė, užklostė
14 XLV   | šypsančią. Pažiūrėjo į miegančią dukrą, paglostė jos galvą, nusiramino
15 XLVIII|          sparnais pas Baltaragio dukrą piršlybų, o paskui praradęs
16 XLVIII|        ne tik Baltaragis su savo dukra ir Girdvainis su obuolmušiais,