Chapter

 1 I    |   nejučiomis Jurgos linksmosios akys kartais apsiniaukdavo ir
 2 V    |            atsakė Jurga, ir jos akys šyptelėjo. - Jei išsklaidysi,
 3 VII  | varpelis jos juokas, o linksmos akys jau šokinėjo malūno sparnais.~    "
 4 IX   |    Primaniusi - būtų ėjusi, kur akys mato, bet vis negalėjo atsiplėšti
 5 XIV  |   gyventi. Eitų primaniusi, kur akys mato, nors už paties velnio
 6 XVI  |     juokas ir šviesios merginos akys sulaikė Pinčuką, ir jis
 7 XVII |     baisiai nusiminęs. Eitų kur akys mato, toliau nuo savo nelaimės,
 8 XX   |       kurios atvažiavo. Nuklydo akys į seklyčios langus, bet
 9 XXIII|      Nežinau, - atsakė Jurga, o akys išdavikės juokėsi. - O kur
10 XXVI |  pasileido bėgti per laukus kur akys mato.~    Ak, nežinojo tada
11 XXVI |     priešingą pusę ir nuėjo kur akys mato. O kur jis ėjo - pats
12 XXVII|         Tada pirmą kartą Jurgos akys išdžiūvo, sužaibavo tokiu
13 XXVII|       savo nelaimingo tėvo, jos akys nušvito begaline meile,
14 XXIX |         Jurga iš vietos, ir jos akys sužaibavo. - Tegu jis pražus,
15 XXXIV|    truktelėjo, kad Šešelgai net akys išsprogo.~    - Įlindo,
16 XXXVI| nustumta į pagriovį. Bet žmonių akys vis tiek nukrypo į Šešelgos