Chapter

  1 I      |           dar kažkas atsitikdavo, tiktai piršliai, užuot nuvažiavę
  2 I      |     velnias: ne kuris nors kitas, tiktai pačių Paudruvės pelkių velnias -
  3 I      |    tikrųjų buvo, niekas nežinojo, tiktai Jurga juokdavosi, išgirdusi
  4 I      |          nelaimių, tai Baltaragis tiktai pečiais patraukdavo.~    -
  5 I      |      kasdien vis gražesnė darėsi, tiktai piršlių su jaunikiais nors
  6 I      |          ir nieko nesugalvodamas, tiktai dar labiau pražildamas.
  7 II     |           išleisti ne už ko kito, tiktai už paties velnio, kuris
  8 II     |        drovumas pasakyti neleido. Tiktai vieną dieną, kai jai pritrūko
  9 II     | Baltaragis nepasigedo jos kalbos, tiktai savo darė. Vaikščiojo toks
 10 II     |        Apie save net nepagalvojo, tiktai prisiminė visas turtingiausias
 11 II     |          sako apmirdama Uršulė, - tiktai Baltaragio, ir ne dvaras,
 12 II     |           lyg apkvaišusi buvo, ir tiktai atsimena, kaip saldų midų
 13 II     |          kaip ilgai viskas truko. Tiktai vėliau prisiminė lyg pro
 14 II     |          jis tarsi buvęs nebuvęs. Tiktai išeidama pamatė, kaip kažkokius
 15 II     |          staiga viskas įvyko.~    Tiktai visa Uršulės laimė, kad
 16 II     |         Uršulės šauksmą atsiliepė tiktai pragariškas kvatojimas,
 17 II     |         devynis buvo užsisegusi), tiktai baisiai įtūžusi, užkūrė
 18 II     |         Nenoriu aš tavęs daugiau. Tiktai atstok tu nuo manęs!~    -
 19 II     |            Uršulės delne pasiliko tiktai kažkokia žievė lyg nuo kadugio
 20 II     |          negalėdama išsikapstyti. Tiktai prašvitus, įsiutusi kaip
 21 II     |       galvos nugiežti, pasiautėjo tiktai po kiemą su visais prakeiksmais,
 22 III    |          jau keisti jie buvo.~    Tiktai vienas Švendubrės klebonas
 23 III    |         neįveikiama galybe. Taigi tiktai jis vienas galėjo priderančiai
 24 III    |          duris, bet jai atsiliepė tiktai klebono knarkimas.~    Krūptelėjusi
 25 III    |           maža klebonui rūpesčių? Tiktai kartą, pastebėjęs perdaug
 26 III    |           ji, net neprasižiojusi, tiktai akimis sužaibuodavo), o
 27 III    |         jo malūną. Kartais žmonės tiktai pasijuokdavo iš jos: bene
 28 III    |          kaip malūnas sukasi, bet tiktai dulkes sijonu sukėlė. -
 29 III    |        negalėjo sužinoti. Malūnas tiktai sukasi be vėjo, ir tiek.
 30 III    |         gyvena jo parapijoje.~    Tiktai paskui, kai pas Baltaragio
 31 IV     |         Pinčuko klastingi darbai, tiktai negalėjo suprasti, kam tie
 32 IV     |        užmačias ir piktus darbus. Tiktai pati nežinojo ir kitiems
 33 IV     |       prasmenga jis su ta Uršule, tiktai jam galvos nekvaršina.~   
 34 IV     |       nuodėmė (juk nekentė Jurgos tiktai todėl, kad per jos motiną
 35 IV     |          su Juozapu skaisčiausiu, tiktai tada galėsi būti išgelbėta.~    -
 36 IV     |            Daryk ką nori, tetule, tiktai ne davatkynas.~    Atsiduso
 37 IV     |               Gailėsies, dukrele, tiktai bus per vėlu. Tėvas išleis
 38 IV     |     nustojo kvatojusi, surimtėjo, tiktai velniukai akyse lakstė.~    -
 39 IV     |       norėjo dar pagraudenti, bet tiktai su piktu priekaištu akyse
 40 V      |     mandrumas ir pasididžiavimas. Tiktai Girdvainis jaunas buvo ir
 41 V      |     jaunikiu gąsdinti ir juoktis. Tiktai vienas Girdvainis nieko
 42 V      |         graži kaip karalaitė.~    Tiktai širdis krūptelėjo, lyg ką
 43 V      |        nors ir lėkė šuoliais,~    Tiktai ar ne per greitai Girdvainis
 44 VI     |          malūną. Čia buvo ne vien tiktai davatkos Uršulės kliedėjimai
 45 VI     |            niekada nepavargdamas, tiktai vieno bijodamas, kad vėjas
 46 VI     |         Nieko tu daugiau nematai, tiktai tą savo malūną, tarytum
 47 VI     |          po namus besiruošiančią, tiktai nustebdavo ar net supykdavo:~    -
 48 VII    |           pasivėlavusio jaunikio. Tiktai juokais prapliups visa apylinkė,
 49 VIII   |      pelkes? Tai ir teko Pinčukui tiktai sapnais pasitenkinti.~   
 50 VIII   |    rūpesčio buvo Pinčukui, nebent tiktai kartais, beklausant Baltaragio
 51 VIII   |         kaip kažkas pas jį atėjo. Tiktai išgirdęs balsą, pakėlė akis,
 52 VIII   |          pats sau pagalvojo. - Ar tiktai ne malūno pirkti atėjo?"~   
 53 VIII   |    truktelėjo pečiais Pinčukas, - tiktai jo ūžimo. Kodėl tu nemali?~    -
 54 VIII   |        Baltaragis nieko neatsakė, tiktai pakilo nuo slenksčio girnapusės,
 55 VIII   |   Suprantu, - sako. - Ar ne vesti tiktai norėtum?~    - O iš kur
 56 VIII   |       toks, kaip visi žmonės, bet tiktai su viena skylute nosyje.~    -
 57 VIII   |          galvą Pinčukas.~    - Ko tiktai nori. Imk nors malūną, o
 58 VIII   |          kiemo viduryje.~    - Ar tiktai nesapnuoju? - pats savęs
 59 IX     |   Baltaragis pats gerai nežinojo, tiktai tą pat pavakarę, pasikinkęs
 60 IX     |         eis už tavęs, seno kelmo? Tiktai sarmatą apturėsime, ir daugiau
 61 IX     |         užmiršęs net nusišnypšti. Tiktai kai Juodvalkis nusileido
 62 IX     |  nekvailioja kaip koks pusbernis? Tiktai Juodvalkis pritrūko kantrybės
 63 IX     |       viskas laimingai pasibaigė. Tiktai jaunosios tėvai iš pradžių
 64 IX     |      nieko kito neisiu, - sako, - tiktai už Baltaragio. Jis bent
 65 IX     |        nieko daugiau ir nereikia, tiktai Marcelės ir jos juoko, -
 66 IX     |       eiti.~    - Na, dabar lieka tiktai Baltaragio Uršulę išleisti
 67 IX     |        sėkmingomis piršlybomis. - Tiktai dviejų jaunamarčių per daug
 68 IX     |    širdies ir vilčių buvo sudėta. Tiktai Baltaragiui išvažiavus į
 69 IX     |     užjautė senmergės nusivylimą. Tiktai, deja, niekas nesuprato,
 70 IX     |        niekas Uršulės nepasigedo, tiktai Jurgutis po Baltaragio vestuvių
 71 X      |           kaip nusenęs senbernis, tiktai kaip pasakos karalius. Dabar
 72 XI     |     sparnų?~    Marcelė neatsakė, tiktai visa prisiglaudė prie Baltaragio.
 73 XI     |  Baltaragį, nežinantį, ką daryti, tiktai iš sielvarto raunantį plaukus,
 74 XI     |        žodžių ir kūdikio verksmo, tiktai pats neteko žado ir sustingo,
 75 XII    |        sustingusi tylėjo be žado. Tiktai iš lopšio atsiliepė mažos
 76 XII    |      nematydamas ir negirdėdamas, tiktai jausdamas, kad palydi į
 77 XII    |   gyvenimo laimę ir jam pasilieka tiktai vienas beviltiškas sielvartas.~   
 78 XII    |    stiprių kalvio rankų laikomas, tiktai jautė, kad su kiekviena
 79 XII    |         jėga, kuri traukė į žemę. Tiktai tada, kai supylė antkapį,
 80 XII    |         drumstėsi kaip ūkana.~    Tiktai įėjęs į trobą, Baltaragis
 81 XII    |          buvo tas Pinčukas, o gal tiktai prisisapnavo? Kažkas neaiškaus
 82 XII    |           nieko negalėjo suvokti, tiktai visa širdimi jautė - kol
 83 XIII   |           priaugo prie aslos.~    Tiktai tada atsiplėšė Uršulė nuo
 84 XIII   |         taip dievas būtų davęs, - tiktai atsiduso, - supčiau savo
 85 XIII   |           nepastebėdamas Uršulės, tiktai kur buvęs nebuvęs vis sustodavo
 86 XIII   |         malūne su savo sielvartu. Tiktai kai lopšyje pradėjo juoktis
 87 XIII   |       Baltaragį. Juos nustelbdavo tiktai rūpestis dėl dukters. Jis
 88 XIII   |         žmogui gerą kelią. Reikia tiktai laiku susiprasti.~    Pagaliau
 89 XIV    |      priėmęs amžinas kančias, kad tiktai išgelbėtų vienintelę savo
 90 XIV    |           Ko čia pavydėti laimės? Tiktai nesitikėjo iš karto apgauti
 91 XV     |          mėgęs išdaigas ir juoką. Tiktai ras progos, jis bematant
 92 XV     |     Maliau tau ir malsiu už dyką, tiktai išgelbėk mane nuo Uršulės.
 93 XV     |           buvo didelis rūkas.~    Tiktai Jurgutis, auštant parbėgęs
 94 XV     |          Taip ar kitaip čia buvo, tiktai apie Baltaragio malūną ėmė
 95 XVI    |     kitaip buvo tą nelemtą naktį, tiktai Pinčukas nuo to ryto pasidarė
 96 XVI    |        abejingumas, bet užtekdavo tiktai išeiti sukti malūno sparnų,
 97 XVI    |    pasiekti. Bet kol kas tai buvo tiktai svajonės, kurioms įvykdyti
 98 XVI    |     raganą, bet visa tai darydavo tiktai didesniam paties Pinčuko
 99 XVII   |       žinai kaip atsitinka...~    Tiktai vieni tie nemalonūs atsiminimai
100 XVII   |      Uršulę? - prikišo kalviui. - Tiktai apjuokinai visam amžiui...~    -
101 XVII   |         viliotum. ~    Baltaragis tiktai nustebo:~    - O kas jį
102 XVII   |     sugalvoti ir padaryti, sukosi tiktai kaip užburtas aplinkui,
103 XVIII  |        pirmos piršlybos.~    - Tu tiktai pažiūrėk, - nenusileido
104 XVIII  |     velniai sukasi. Ne kas kitas, tiktai jie mums ratus sulaužė.~   
105 XVIII  |           jį kalvis, bet Jurgutis tiktai šnirpščiojo ir nieko nesakė.~   
106 XVIII  |         kad čia jo berno kerštas, tiktai nežinojo, kaip jį nugalėti,
107 XIX    |    šūkauti Pinčuką. Bet atsiliepė tiktai antys su gaigalais ir kitais
108 XIX    |    Pinčuką ir su juo pasikalbėti. Tiktai toliau į pelkes eiti bijojo,
109 XIX    |       neatsileido Pinčukas. - Man tiktai akis dūmei.~    - Kaipgi
110 XIX    |        tokio Baltaragio grasinimo tiktai nusikvatojo.~    - Tai ką,
111 XIX    |         malūną, taip pat galvojo, tiktai ne apie kerštą, bet apie
112 XIX    |         antras be uodegos? Nebent tiktai davatkos liežuvį prie velnio
113 XX     |          kitas merginas važinėjo. Tiktai šį kartą jaunikis neturėjo
114 XX     |           eiklumo, bet Girdvainis tiktai patraukė pečiais: negirdėtas
115 XX     |         Anuprą ir nieko neatsakė. Tiktai keista jam pasirodė, kad
116 XX     |      Girdvainis - nieko nematyti, tiktai Anupras vis kažkokius ženklus
117 XX     |           Neatsigręžė nė Anupras, tiktai atgalia ranka kažkokį ženklą
118 XX     |             Nesidairyk atgal. Dar tiktai vieną tiltelį pravažiavome,
119 XX     |      tiltelį - tas pats atsitiko. Tiktai šį kartą arkliai spėjo ant
120 XX     |     atvažiavo į Baltaragio kiemą, tiktai ne keliu, bet nuo ežero
121 XX     |          nei Anupras nepastebėjo, tiktai Baltaragis nuo malūno slenksčio
122 XX     |         spindi vakarinė žvaigždė. Tiktai apačioje garuoja Udruvės
123 XX     |          vienas į kitą, girdėdami tiktai savo kvėpavimą ir nuvarytų
124 XX     |           važiavome ir paklydome. Tiktai jūsų malūnas išgelbėjo.
125 XX     |        langus, bet ten mirguliavo tiktai paskutinės saulėleidžio
126 XXI    |         vieną koją, kartais kitą, tiktai niekada abiejų lygiai. Tai
127 XXI    |       koja raišam, jog kartais ne tiktai kiti, bet ir jis pats nežinojo,
128 XXI    |        kad Girdvainio arkliai esą tiktai katinai prieš tuos, kuriuos
129 XXI    |           arklius pavogsi, nebent tiktai su velnio pagalba?~    Kai
130 XXI    |          pelkių velnias Pinčukas. Tiktai šį kartą ne kaip ponaitis
131 XXI    |       atėjo temstant į karčemą ne tiktai be lazdelės ir be skrybėlaitės,
132 XXI    |      tėvai turėjo ir praūžė, liko tiktai viena pakelės karčema, kurią
133 XXI    |          kaip reikiant į Pinčuką, tiktai viena akim dėbtelėjo ir
134 XXI    |        arklio kanopa. Iš drabužių tiktai vieni skudurai likę: švarkelis -
135 XXI    |       neatsakė į jo pasveikinimą, tiktai nusigręžė į šalį, kaip nepageidaujamo
136 XXI    |              atsiduso Pinčukas. - Tiktai jis apgavo mane.~    - Apgavo? -
137 XXII   |      girtos galvos. Iš tos baimės tiktai žiopt ir žodžio negali ištarti.
138 XXII   |   Grąžinsiu, - sutiko Pinčukas. - Tiktai tu nelįsk su ja pro antrą
139 XXII   |     norėsi, ten galėsi juos dėti. Tiktai kad jų Girdvainis daugiau
140 XXII   |          turėti. Tokiais arkliais tiktai tikriems bajorams važinėti.~   
141 XXIII  |          vienas į kitą pažiūrėti, tiktai žvilgčiojo paslapčiomis,
142 XXIII  |            Ak, ji juokėsi į akis, tiktai visai kitokiu juoku, negu
143 XXIII  |          kartą sutikta laimė.~    Tiktai kai seniai užsnūdo, nepajėgę
144 XXIII  |              juokėsi mergina.~    Tiktai kai tretieji gaidžiai pragydo
145 XXIII  |        kiek įkabina. O tie, tarsi tiktai laukę ženklo, pakilo kaip
146 XXIII  |  dundėjimą, bet ryto prieblandoje tiktai toli pakalnėje pamatė, kaip
147 XXIV   |       pasirodys.~    Bet pasirodė tiktai zakristijonas Benjaminas,
148 XXIV   |       arkliai dar garsiau žvengė. Tiktai Girdvainis negalėjo suprasti,
149 XXIV   |      pusėje žvengia. Į kurią pusę tiktai atsisuks, ten ir žvengimas
150 XXV    |       tarsi būtų negirdėjusi.~    Tiktai tada, kai atvyko į Švendubrę
151 XXV    |           Viską žinojo ir suprato tiktai viena Uršulė. Bet ji, tarsi
152 XXV    |     išdidumu užsikrėtusi, tylėjo, tiktai kartas nuo karto piktai
153 XXV    |        pradėdavo šluoti bažnyčią. Tiktai tada Uršulė pakildavo nuo
154 XXV    |    vietoje nenustovi, o pakinkyti tiktai į vienus ratus, nei sėdynės,
155 XXV    |         nei sėdynės, nei gardžių, tiktai viena dugninė tarp ratų
156 XXV    |     nuotaką, tai nieko nelaimėsi, tiktai pats galą gausi."~    -
157 XXV    |        Uršulė papasakojo, bet tas tiktai paliudijo, kad tikrai buvo
158 XXV    |         ir nieko daugiau nematęs, tiktai išgirdęs vežimo dardėjimą
159 XXVI   |        pakilo nepermatomas rūkas. Tiktai vežimas kažkur dardėjo ir
160 XXVI   |       kalno buvo giedras vakaras, tiktai pakalnėje kaip jūra liūliavo
161 XXVI   |     švietė mėnulis. Ta audra šėlo tiktai Jurgučio širdyje.~    Pagaliau
162 XXVI   |           ir nieko kito nenorėjo, tiktai prasmegti kiaurai žemę ir
163 XXVI   |           norėdami. Tada Jurgutis tiktai susiėmė už galvos ir griuvo,
164 XXVI   |         kaip negyvas. Atsipeikėjo tiktai paryčiu, kai su triukšmu
165 XXVI   |     Jurgutis tada nieko nežinojo, tiktai, baisiai išsigandęs, kapstėsi
166 XXVI   |              Persigandęs Jurgutis tiktai pasižiūrėjo į Šešelgą paklaikusiomis
167 XXVI   |          jis ėjo - pats nežinojo, tiktai toliau nuo to krašto, kur
168 XXVI   |          negalėjo žodžio ištarti, tiktai šnirpščiojo ir mykė kažką
169 XXVII  |   sužaibavo tokiu išdidumu, kuris tiktai tada žmogų pagauna, kada
170 XXVII  |       dukters permainos, atsiduso tiktai, ir graudumas širdį suspaudė.~    -
171 XXVII  |          žirgus. Tarytum jis būtų tiktai pravažiavęs pro šalį ir
172 XXVII  |          apleisto malūno sparnus. Tiktai vienas Baltaragis per dienas
173 XXVII  |         iš tikrųjų nieko neveikė, tiktai galvojo vieną ir tą patį,
174 XXVII  |           Bet tie žaibai trankėsi tiktai Jurgos širdyje.~    O laukuose
175 XXVII  |           niekur jų nesurasdamas, tiktai visą laiką girdėdamas jų
176 XXVIII |      nematė jo arklių, bet žmonės tiktai pečiais traukė - nei matė,
177 XXVIII |  Girdvainio obuolmušių žvengiant, tiktai jis vienas, nes ir žvengė
178 XXVIII |          nes ir žvengė iš tikrųjų tiktai jo ausyse ir mintyse. Todėl
179 XXVIII |      žmonių širdyse užuojautos, o tiktai piktą pašaipą.~    Tūlas,
180 XXVIII |      supratimo, nei užuojautos, o tiktai piktą pašaipą ir pasityčiojimą,
181 XXVIII |         žmonės nieko jam nepadės, tiktai gaišins ir šaipysis, todėl
182 XXVIII |        toks arklius suras! Tokiam tiktai su varnom į dausas lėkti.~    -
183 XXIX   |         ir duobėtas, kad Anupras, tiktai didelio ir skubaus reikalo
184 XXIX   |      kokios pagalbos rasti.~    - Tiktai pas tave ir tavo dukterį, -
185 XXIX   |       buvo išsižadėjusi ir norėjo tiktai vieno - viską užmiršti.
186 XXIX   |    Girdvainis? Bet pro duris įėjo tiktai tėvas ir kažkoks senis,
187 XXIX   |         žinau, ką darau ir kalbu. Tiktai ar pajėgsi tu, mergele,
188 XXIX   |           užmiršęs, ko atėjo.~    Tiktai paskui, po vakarienės, kai
189 XXIX   |      mergele, koks mano reikalas. Tiktai vienas Girdvainis galėjo
190 XXIX   |         dabar tavo eilė, mergele. Tiktai tu viena gali išsklaidyti
191 XXIX   |     žinojo: jos neaplenksi, lieka tiktai ją pakelti. Tai ir palinko
192 XXIX   |      praskrisdamas šikšnosparnis, tiktai jos pačios širdies nerimavimas.~    -
193 XXIX   |     pamanė, kad čia ne kas kitas, tiktai Pinčukas kerštaudamas vaidenasi,
194 XXIX   |   sugriuvo palangėje. Atsipeikėjo tiktai tada, kai sugirgždėjo durys,
195 XXX    |          kad viskas kitaip išėjo. Tiktai pražudė gražiausią Paudruvės
196 XXX    |         savo arklių, bet susitiko tiktai savo priešininką, kurio
197 XXX    |           žiūri - nieko nematyti, tiktai viduryje kryžkelės kažkas
198 XXX    |              aš tau nesivaidenau, tiktai pabaidžiau tavo obuolmušius,
199 XXX    |       nuvykti be savo obuolmušių. Tiktai dabar jis suprato, kokia
200 XXXI   |          pažinęs.~    Juos pažino tiktai Girdvainio piršlys, Daugnorų
201 XXXI   |    puikiai suprato gyvulių kalbą. Tiktai iš kalbos ir pažino jis
202 XXXI   |       arklius buvo kažkada matęs, tiktai negalėjo prisiminti kur
203 XXXI   |           Tokiais arkliais nebent tiktai pragare velniam jodinėti,
204 XXXII  |         iš tikrųjų nieko neveikė, tiktai slankiojo iš kampo į kampą,
205 XXXII  |          ta blaivuma galėjo kilti tiktai iš širdies gelmių, o širdis
206 XXXII  |         ir atsakymas Anuprui buvo tiktai viena iš kylančių ir nusileidžiančių
207 XXXII  |    atsitiktų, vis tiek - kas, kad tiktai nurimtų tas padūkęs bangavimas
208 XXXII  |      kažkuo sunkiai kovodama.~    Tiktai paryčiu atgavo sąmonę, pašoko
209 XXXII  |        tėvas.~    - Vis tiek kur. Tiktai toliau nuo čia, - maldavo
210 XXXII  |          drebėjo. -Ta pelėda tave tiktai išgąsdino. Nebijok, praeis,
211 XXXIII |        kažkas bendro turėjo būti, tiktai kalvis iš karto negalėjo
212 XXXIII |           žinojo, kas čia kaltas, tiktai negalėjo prisipažinti kad
213 XXXIII |         savo pražuvusį parankinį. Tiktai visai be reikalo.~    O
214 XXXIII |          Kuo aš jam nusikaltau?.. Tiktai išbaidysiu prakeiktą pelėdą
215 XXXIV  |            Paskubinkit, vyručiai, tiktai paskubinkit!~    - Spėsi
216 XXXIV  |         Jau baigė siūti odą, liko tiktai maža skylutė po uodega,
217 XXXIV  |         nieko blogo nepadarysime. Tiktai apsiūsime arklio oda ir
218 XXXIV  |        Raupiui nieko kita neliko, tiktai susitaikyti su savo likimu.
219 XXXIV  |         jo niekas ir nepastebėjo. Tiktai temstant pakraigėje šmėstelėjo
220 XXXV   |        Išėjo prieš vidunaktį, nes tiktai pačiam vidunaktį galima
221 XXXV   |     atkeršysi savo priešininkams. Tiktai nespiauk prieš vėją, kad
222 XXXV   |           Su tokia gitnara nebent tiktai į peklą smalos važiuoti,
223 XXXV   |         čia ta jo kumelė dairosi. Tiktai tada ją prisiminė, kai atsimušė
224 XXXV   |          kas čia ant jos šūkauja, tiktai pasiūbavo į šonus ir griuvo
225 XXXV   |            nieko daugiau neveikė, tiktai žvalgėsi pro langus ir trynė
226 XXXVI  |      arklio, o žmogui palikdavusi tiktai dvėseliena. Ir juo toliau,
227 XXXVI  |           ką daryti, ir tiek.~    Tiktai vienas karčemninkas Šešelga
228 XXXVI  |         maišto nesurado, o atrado tiktai keistą arklių marą. Tai
229 XXXVI  |           tvirtinti, kad čia buvo tiktai žvalgai, o atjos visa kariuomenė
230 XXXVI  |          lyžt, įsakau tau išgyt". Tiktai nesupainiok kanopos, nes
231 XXXVI  |          arklių gydymo amatu.~    Tiktai ne taip viskas išėjo. Rytojaus
232 XXXVI  |   užmokėtų.~    Iš pradžių žmonės tiktai juokėsi iš tokio Šešelgos
233 XXXVI  |        Šešelga, nieko nelaimėjęs, tiktai krenkšdamas ir spiaudydamas
234 XXXVII |           bet jis to nepastebėjo, tiktai nusirito malūno sparnais
235 XXXVII |       bėgtų nuo visko kuo toliau, tiktai gaila buvo palikti tėvą,
236 XXXVII |         šešėliu.~    O Baltaragis tiktai dabar pasijuto lyg atsikvošėjęs
237 XXXVII |    džiaugsmas kaip pavasaris.~    Tiktai po trobą slankioja paniurusi
238 XXXVII |        tai buvo Pinčukas? Gal jis tiktai prisisapnavo kaip praeities
239 XXXVIII|   Neiškentęs skausmo, Pinčukas jį tiktai kanopa nuspyrė į šalį.~    -
240 XXXVIII|               O Šešelga be dantų, tiktai susiėmęs žandą, kur Pinčukas
241 XXXVIII|         kam keršyti nežinojo.~    Tiktai prieš rytą Pinčukas apsiramino
242 XXXVIII| negalvojęs, skauda neskauda koją, tiktai pakratęs kanopą, persirengė
243 XXXVIII|     Uršulė jo ir nepastebėjo.~    Tiktai praėjus Uršulei, jis atsiplėšė
244 XXXVIII|  nepertraukdama kalbėti rožančių, tiktai atsigręždama ir dėbteldama
245 XXXVIII|         jos gali būti talkininkė? Tiktai supainioti gali ir taip
246 XXXIX  |     tikrai niekuo nekalta. Nebent tiktai tiek, kad nuo jos viskas
247 XXXIX  |        vėl visu būriu ją užklupo, tiktai šį kartą dar piktesnės.~    -
248 XXXIX  |        šventu kryžium apsigyniau. Tiktai šitoms prakeiktoms davatkoms
249 XL     |           kur visi ją skriaudę ir tiktai vienas Baltrukas jos gailėjęsis.
250 XL     |          norėjusi už jo ištekėti, tiktai jis apie tai nė užsiminti
251 XL     |          dievas davęs, nežinanti, tiktai po metų jaunoji Baltaragio
252 XL     |      nusidėjimus atgailą dariusi. Tiktai paskui, kai Baltaragio dukra
253 XL     |           pas Baltaragio dukterį, tiktai paskui tas Girdvainis su
254 XL     |    nežinojusi ir nieko nedariusi. Tiktai mačiusi, kaip Pinčukas atnešęs
255 XL     |    nugalėti, ji nežinanti, nebent tiktai gedulingas mišias užpirkti
256 XL     |           atsakė ramiai Uršulė, - tiktai patariau, bet ar jie taip
257 XL     |     žiaunų, ji ir pati nežinanti, tiktai mananti, kad toks daiktas,
258 XLI    |           išvarė į vieškelį, liko tiktai palydovai ir vienas kitas
259 XLI    |       taip toliau visą kelią. Vos tiktai sustodavo ir norėdavo paleisti,
260 XLI    |         varyti už parapijos ribų. Tiktai žinia apie raganos varymą
261 XLI    |      nebėra kitos išeities, lieka tiktai laukti. Atsirėmė Benjaminas
262 XLI    |            ir prasidėjo peštynės. Tiktai skaldo vieni kitiems antausius
263 XLI    |         nugalėjusi, buvo neaišku. Tiktai besipešdami pastebėjo, kad
264 XLI    |   Bernardas. - Galėsi pakūtavoti. Tiktai pirma mes tave išbandysime,
265 XLI    |            bet ant vandens iššoko tiktai vienas kitas burbuliukas.~   
266 XLI    |  išgelbėjimu, neatkreipė dėmesio. Tiktai paskui, geras varsnas pavandeniui
267 XLI    |          ir nekaltai nuskriausti, tiktai paryčiu sugrįžo į Švendubrę
268 XLII   |     kaltininkas bus ne kas kitas, tiktai Paudruvės pelkių velnias
269 XLII   |          jo negalėjo sugauti.~    Tiktai tą vakarą, eidamas pro Gaidžgalės
270 XLII   |         priėjęs, pamatė, ar nebus tiktai ubagu apsimetęs tas nelabasis,
271 XLIII  |         kas darosi?~    Bet lauke tiktai kraupiai geso saulėleidis,
272 XLIII  |           vakaro jam nepalinkėjo, tiktai apsidairė karčemoje, lyg
273 XLIII  |        žemę su visa savo karčema. Tiktai nujautė, kad šis vėlyvasis
274 XLIII  |       visai nepastebėjo Šešelgos, tiktai apsidairė, lyg nustebintas
275 XLIV   |   nežinojo ir apie tai negalvojo, tiktai visa širdimi veržėsi prie
276 XLIV   |       suprasti, kas čia atsitiko, tiktai obuolmušiai nusižvengė pro
277 XLIV   |       kilpa ant kaklo. O Pinčukas tiktai nusikvatojo, nugalėjęs savo
278 XLV    |      besiruošianti kažkur išeiti, tiktai tėvas, neišleisdamas sergančios
279 XLV    |       Nieko man daugiau nereikia, tiktai matyti tavo žilą galvą ir
280 XLVI   |     aplinkui ir nieko nesupranta. Tiktai žvilgtelėjęs į tą pusę,
281 XLVI   |          Viskas staiga susimaišė, tiktai akyse sužaibavo, kai jis
282 XLVII  |          sename guolyje, o pabudo tiktai degant Gaidžgalės karčemai.
283 XLVII  |           Pats nežinodamas kodėl, tiktai nežmoniškos jėgos varomas,
284 XLVII  |            nežinojo ir negalvojo, tiktai visa širdies neapykanta
285 XLVII  |         savo paklydusio jaunikio. Tiktai nesuspėjo. Bet vis dėlto
286 XLVIII |          pralenkdavę. Bet ne vien tiktai žmonės atsimena.~    Ir
287 XLVIII |    tarytum jis ne kas kitas būtų, tiktai aš pats, ne kartą buvęs
288 XLVIII |          Pagaliau galas čia žino. Tiktai jis kartais nustelbdavo
289 XLVIII |       viskas buvo, gal ir nebuvo, tiktai susipynė kaip pasakų raštas
290 XLVIII |      išrišimo. Bet tai ne ragana, tiktai vargšė Uršulė, negavusi
291 XLVIII |       Baltaragio malūnas, o dabar tiktai akmenų krūva, kiekvieną
292 XLVIII |      ištrūkti iš pragaro, bet vos tiktai iškiša ragą iš po žemės,
293 XLVIII |        amžinai pavirtęs akmenimi. Tiktai tą naktį, kai sušniokščia
294 XLVIII |     nurimsta, ir viskas išnyksta. Tiktai skaidrus Udruvės ežeras