Chapter

  1 I      |            savo paslaptingumu.~    Ar ne jis buvo užkerėjęs ir paskutinį
  2 I      |               gundančiais žvilgsniais ne vieną jaunikį buvo išvedusi
  3 I      |       išvedusi iš proto ir ketino dar ne vieną išvesti. Tai buvo
  4 I      |             pati pirmoji juokėsi.~    Ne vienas norėjo pasivogti
  5 I      |       sąsmaukų tilčiukai, - o jų buvo ne vienas, bet septyni, - staiga
  6 I      |             spėliodavo, koks velnias: ne kuris nors kitas, tiktai
  7 I      |             nepaklysi, o su piršliais nė nemėgink - būtinai nusisuksi
  8 II     |          padariusią mergelę, išleisti ne už ko kito, tiktai už paties
  9 II     |           nesuprasi, o ir pati Uršulė ne visą teisybę sakė, nes ir
 10 II     |             teisybę sakė, nes ir pati ne viską suprato, o jeigu suprato,
 11 II     |        užsirūstinusi ant piršlių, kad nė karto pas ją su jaunikiu
 12 II     |         klausia tas senasis:~    - Ar ne čia bus pono Baltaragio
 13 II     |     Baltaragio garsusis dvaras?~    - Ne pono, - sako apmirdama Uršulė, -
 14 II     |                 tiktai Baltaragio, ir ne dvaras, bet malūnas.~    -
 15 II     |               Uršulę iš kamaros. - Ar ne šitos ieškote?~    - Kaip
 16 II     |           apsidžiaugė Uršulė, nespėjo nė mergautinių ašarų išverkti.
 17 II     |               bet įsismaginusi Uršulė nė per žingsnį neatstojo. Vaikėsi
 18 II     |            būtų gal neišgirdęs, jeigu ne anksčiau parbėgusio Pinčuko
 19 II     |            užsiremti. Būtų jam kliuvę ne mažiau, kaip Pinčukui, o
 20 II     |           tolstančią Uršulę. - Matyt, nė velnias neįstengia jos pagriebti.~
 21 III    |           patvirtino Uršulė.~    - Ar ne todėl jis tave ir norėjo
 22 III    |         išvertė akis kaip kukulius. - Ne kitaip čia ir buvo.~   
 23 III    |              sustabdė.~    - Pala, ar ne apie Baltaragį tu man norėjai
 24 III    |             užmigo, visai užmiršdamas ne tik keistą atsitikimą jo
 25 III    |      keturiomis. Mat, Uršulė, nors ir ne pėsčia buvo, bet ir ten
 26 III    |                Tik Uršulė būtų buvusi ne Uršulė, jeigu nebūtų laimėjusi.
 27 III    |        užklupta, Uršulė pagalvojo, ar ne davatkos bus ją įskundusios,
 28 III    |        susigriebė ir atsakė:~    - Ar ne apie Baltaragį, klebonėli?~    -
 29 III    |               visiškai tylu ir medžių nė lapas nešlamėjo. Neliko
 30 IV     |         kvaila, nors ir sena davatka. Ne be reikalo ir klebonas ant
 31 IV     |             ant manęs supyko. Juk tai ne kas kita, kaip tas prakeiktas
 32 IV     |                 Taip jai ir reikia, - ne kartą pati sau pasakydavo
 33 IV     |            berną pamatau. Neišturėsiu nė vienos dienos davatkyne.
 34 IV     |               ką nori, tetule, tiktai ne davatkynas.~    Atsiduso
 35 IV     |             rožančių ir galvodama jau ne apie Jurgą, bet apie tai,
 36 IV     |               tikra velnio nuotaka, o ne aš! - graudžiai pagalvojo
 37 V      |           kurie vietoje nenustygdavo, ne į karietą, gražiai dažytą,
 38 V      |     mėšlavežimį, už piršlį pasiimdavo ne liežuvingą ūkininką, bet
 39 V      |     neprigirdėjo, o pats apsivilkdavo ne išeiginiais drabužiais,
 40 V      |           savo gyvenimą, o Girdvainis ne tik neramstė, bet su tais
 41 V      |                 Tai bent žirgeliai! - ne vienas su pavydu garsiai
 42 V      |               šuoliais,~    Tiktai ar ne per greitai Girdvainis susižavėjo?~
 43 VI     |                    VI~    O vis dėlto ne visai be pagrindo sklido
 44 VI     |      Baltaragį ir jo malūną. Čia buvo ne vien tiktai davatkos Uršulės
 45 VI     |               piršliais prasimanymai. Ne be kaltės ir pats Baltaragis
 46 VI     |            prie savo malūno ir per jį ne tik pats save, bet ir visą
 47 VI     |            nes Baltrus tais reikalais nė kiek nesirūpino, tarsi jų
 48 VI     |              tokių kalbų, nors Uršulė ne tik paraudonuodavo, bet
 49 VI     |        Sugrįžęs iš malūno, Baltaragis nė kiek neapsidžiaugdavo atradęs
 50 VII    |               kelias galįs pabėgti, - ne pasakė, bet nusijuokė Marcelė. -
 51 VII    |        šokinėjo malūno sparnais.~    "Ne mergytė, bet paukščiukas", -
 52 VII    |                   To juoko nenustelbė nė rami vasara, kuri kaip svaiginanti
 53 VII    |               Jaudegių kiemą, nors ir ne kartą buvo kilusi tokia
 54 VII    |              nelaimei, juo susirūpino ne tik Uršulė, bet ir vienas
 55 VIII   |                o drąsesnieji piemenys ne tik prikeldavo Pinčuką,
 56 VIII   |               pasitenkinti.~    Jeigu ne tie sapnai, tai baisiai
 57 VIII   |               savo nelaimę, jeigu jos nė pats velnias nežino?~   
 58 VIII   |            sau pagalvojo. - Ar tiktai ne malūno pirkti atėjo?"~   
 59 VIII   |         aušinti, tuojau pasakė:~    - Ne, aš malūno neparduodu.~    -
 60 VIII   |                Suprantu, - sako. - Ar ne vesti tiktai norėtum?~    -
 61 VIII   |            reikia, ir pamatė, kad tas ne toks, kaip visi žmonės,
 62 IX     |    prisipažino:~    - O aš, - sako, - ne veltui devynis vakarus po
 63 IX     |             rūpesčio - žvaigždelės ar ne žvaigždelės čia padėjo.
 64 IX     |            išleisi, kaip išpasoginsi? Ne kartą tėvai Marcelę spirte
 65 IX     |               atsikratyti. Nieko doro nė Juodvalkis negalėjo sugalvoti,
 66 IX     |            nei nuodėmės nepabijojusi (ne kartą dariusi burtus, kad
 67 X      |          piršlybas man už dyką maltum ne tik ligi savo gyvos galvos,
 68 XI     |           Visur sekiojo savo Marcelę, nė žingsnio neatstodamas.~   
 69 XI     |             ir jos širdį džiugino. Ji nė kiek nesijautė esanti ištekėjusi
 70 XI     |               susirūpindama. - Ar tik ne per anksti?.. Bet pakentėk,
 71 XII    |               nulaikyti, stebėdamasis ne tiek jo sielvartu, kiek
 72 XII    |              galvą, įsiklausė - tylu, nė garso. Tik lingė palubėje
 73 XII    |             malūno sparnų šešėliu. Ar ne Marcelė ant jų supasi? Širdyje
 74 XIII   |            nurimo, tarsi pajutęs, kad ne motina prie jo stovi su
 75 XIII   |             prie jo stovi su meile ir ne tėvas, palinkęs su rūpesčiu.~   
 76 XIV    |              liūdesio neišsklaidydavo nė juokas dukters, kuri kas
 77 XIV    |               nusikratęs. Tai ir pati ne mažiau nudžiugo, nes ta
 78 XIV    |       nusigandęs, tuojau suprato, kad ne jis, o velnias jo rankose.~    -
 79 XIV    |               suprastų apgaulę.~    - Ne, taip nebus, - atsakė Pinčukui. -
 80 XIV    |               imti ją už pačią.~    - Ne, jokiu būdu, - net atbulas
 81 XIV    |           kitos pačios ieškoti.~    - Ne, - pasipurtė velniukas. -
 82 XIV    |                     Na, vyruti, dabar ne juokai. Matyt, gerai tu
 83 XIV    |          Baltaragis jau nusigando, ar ne per silpna durų sklendė),
 84 XIV    |             savo tėvo, nepraleisdamas nė vieno žodžio. Paskui šventai
 85 XV     |               žmonės spėliojo, ar tik ne Juodvalkis viską padarė.
 86 XV     |             Juodvalkis. - Nori, aš ją ne tik iš tavo malūno iškraustysiu,
 87 XV     |            per sieksnį.~    - Na, tai ne šnirpščiok, o pustykis! -
 88 XV     |               ir su ja gyventi.~    - Ne, - atsakė pasipurtydamas
 89 XV     |           davatkyną.~    Bet Jurgutis ne tiek pasakojo, kiek prunkštė
 90 XV     |        sapaliojimais. Ir juo patikėjo ne daugiau, kaip Uršule.~   
 91 XV     |                O užklausta Uršulė, ar ne Juodvalkis su Jurgučiu buvo
 92 XVI    |               geras malūnininkas, kad ne visokios velniškos silpnybės.
 93 XVI    |               visiškai patenkintas ir nė nemanė varyti jo iš malūno.
 94 XVI    |              nebūtų jo pažinęs, jeigu ne ragiukai kaktoje, kurių
 95 XVI    |      pasilikęs Baltaragio malūne, jei ne toks atsitikimas. Jau baigėsi
 96 XVI    |            vieną ragą išsuko. O jeigu ne duktė, tai kas ji būtų?~   
 97 XVII   |            Žaizdras įsiliepsnojo, kad ne tik kibirkštys, bet ir liepsna
 98 XVII   |               stojo prie dumplių. Bet ne tiek dūmė, kiek kažką galvojo.
 99 XVII   |             dumples, jausdavo - tarsi ne žaizdras liepsnotų, o jo
100 XVII   |         kibirkštis. Ir kalvis, rodos, ne į priekalą kūju daužytų,
101 XVII   |            atlikti. Bet čia jis veikė ne vienas, turėjo ir antrininką,
102 XVIII  |              langelį.~    Bet Pinčuko nė kvapo nebuvo ant malūno
103 XVIII  |        sulaužė? Nei akmuo, nei duobė, ne kitaip, kaip pats nelabasis.~    -
104 XVIII  |             visko esu matęs ir žinau: ne kitaip čia, kaip ano darbas, -
105 XVIII  |           tvirtino piršlys, bijodamas ne laiku paminėti velnią ir
106 XVIII  |        suirusius ratus, - ratai tarsi ne sulūžę, bet išplėšti būtų.
107 XVIII  |                žinai, velniai sukasi. Ne kas kitas, tiktai jie mums
108 XVIII  |               Taip visiems bus, jeigu ne blogiau, - pagrasino Pinčukas,
109 XVIII  |             Kur tave galas nešioja? - ne kartą barė jį kalvis, bet
110 XVIII  |                   Bet per visą rudenį nė vienam jaunikiui su piršliu
111 XIX    |          Nusileidęs į pakalnę, pasuko ne į kaimą, bet į priešingą
112 XIX    |     Baltaragis, o garsiai tarė:~    - Ne, to nebus. Vieną gavai -
113 XIX    |               pasivyti, pasiūlyti jei ne taiką, tai bent aukso kalnus
114 XIX    |              taip pat galvojo, tiktai ne apie kerštą, bet apie tai,
115 XX     |               norėjo kinkyti šį kartą ne į mėšlavežį, bet į karietą,
116 XX     |             ir pas šitą nuvažiuosime. Ne į kokį dvarą, o į malūną
117 XX     |            kartais, o ir piršlys buvo ne tik susirūpinęs, bet ir
118 XX     |                kad Girdvainis nespėjo nė atsigręžti pažiūrėti, kas
119 XX     |             atsitiko.~    Neatsigręžė nė Anupras, tiktai atgalia
120 XX     |              buvo. O paskui ratus jau ne cypė, bet tiesiog kažkas
121 XX     |              Baltaragio kiemą, tiktai ne keliu, bet nuo ežero pusės
122 XX     |               Taip buvo tylu, tarytum nė gyvos dvasios aplinkui nebūtų,
123 XX     |             Ar tik nesuklydote?~    - Ne, - atsakė Girdvainis, žiūrėdamas
124 XX     |            obuolmušius pridėsi?~    - Ne, - atsikirto Girdvainis,
125 XXI    |                trumpesne už kitą.~    Ne kartą ūkininkai buvo sugavę
126 XXI    |              koja raišam, jog kartais ne tiktai kiti, bet ir jis
127 XXI    |            kuria koja raišas. Bet tai nė kiek nekenkė arkliavagiui.
128 XXI    |              koja jis raišas.~    Bet ne dėl to graužėsi Raupys,
129 XXI    |             Pinčukas. Tiktai šį kartą ne kaip ponaitis su lazdele
130 XXI    |              atėjo temstant į karčemą ne tiktai be lazdelės ir be
131 XXI    |             pas chamą tarnauti.~    - Ne, Šešelga, ne Baltaragis
132 XXI    |          tarnauti.~    - Ne, Šešelga, ne Baltaragis taip mane išniekino, -
133 XXI    |          maišas. Tikras chamas.~    - Ne, - atsakė Pinčukas. - Kaip
134 XXI    |        nepasitikėdamas.~    - Savo, o ne tavo, - atsikirto Jurgutis. ~   
135 XXII   |              velniška nuogybe, Raupys ne tik prasiblaivė, bet ir
136 XXII   |     atsipeikėjo ir tarė:~    - Ar tik ne mano dūšios atėjai? - išsprogino
137 XXII   |     išsprogino akis nusigandęs.~    - Ne, - atsakė ramiai Pinčukas. -
138 XXII   |            išgauti jo paslaptį.~    - Ne, - linksmai atsakė tada
139 XXII   |                 tokie arkliai tai jau ne arkliavagiams vogti ir ne
140 XXII   |             ne arkliavagiams vogti ir ne chamams turėti. Tokiais
141 XXIII  |          Anupro vienos ausies kurtumo ne visai susikalbėdami, - dažnai
142 XXIII  |           dukterį, o Anupras, nors ir ne viską nugirsdamas, ką jam
143 XXIII  |    neatsileido Baltaragis, - kaip tau ne gėda taip meluoti?~    -
144 XXIII  |            Suviliosi ir pamesi.~    - Ne, - atsakė Girdvainis, siekdamas
145 XXIII  |            kelias, bet vienu rūpesčiu ne ką galėjo padėti. O Girdvainiui
146 XXIV   |               Bonifacas Bobinas. - Ar ne koks šunbajoris baigti vinto?"~   
147 XXIV   |                  Kokio Baltaragio? Ar ne to raganiaus, kuris čia
148 XXIV   |             žvilgtelėjo į Jurgą. - Ar ne taip?~    Jurga atsakė šypsena.~   
149 XXV    |         Girdvainio arklius.~    Jeigu ne arklių pavogimas, gal niekas
150 XXV    |         pavogti, juk sukosi apie juos ne vienas arkliavagis, tykodamas
151 XXV    |             kodėl ji taip anksti eina ne į bažnyčią, bet į priešingą
152 XXV    |            atsitiko, suprato, nors ir ne viską žinojo, kodėl Jurga
153 XXV    |       nematėte, nieko nežinote, visai ne taip buvo.~    O kaip buvo,
154 XXV    |           taip buvo.~    O kaip buvo, ne taip jau lengva buvo iš
155 XXV    |               savo dūšią išgelbėti, o ne arklių, nes čia nieko nepadarysi,
156 XXVI   |             vis dėlto Uršulė šį kartą ne visai niekus paistė, nors
157 XXVI   |              obuolmušiais lenktyniavo ne vienas Pinčukas, bet ir
158 XXVI   |             išgąsties neįsimestų. Jis ne tiek nusigando, kad Pinčukas
159 XXVI   |               Pinčukas nusinešė Raupį ne į pragarą, o į Švendubrę,
160 XXVI   |           pats nežinodamas, kur eina. Ne tiek buvo baisu, kad velnias
161 XXVI   | nesulaikomomis ašaromis.~    O kalvis ne tiek pasagų (ir nepastebėjo,
162 XXVII  |      Nepakeldamas jos graudžių ašarų, ne kartą norėjo prisipažinti
163 XXVII  |      obuolmušių žirgų, o apie nuotaką nė karto neužsiminė, tarsi
164 XXVII  |                tai ir nereikia.~    - Ne, dukrele, ne, - nesutiko
165 XXVII  |          nereikia.~    - Ne, dukrele, ne, - nesutiko tėvas. - Turi
166 XXVII  |        važiavo į aplinkinius malūnus, ne kartą apgailėdami Baltaragio
167 XXVIII |                   Girdvainis taip pat ne kartą buvo nuėjęs ligi Prūsų
168 XXVIII |            arkliai - viesulai buvę, o ne arkliai - tada žmonės įtariamai
169 XXVIII |           kaktą pabarbendavo. "Matyt, ne visi namie tam žmogui", -
170 XXVIII |             žmogui galvoje negerai, o ne pavogtų arklių reikalas?~   
171 XXVIII |             pats atsakydamas, tarytum ne vienas žmogus būtų, bet
172 XXVIII |         negali. Į ką žmogus pavirtęs! Ne žmogus jau, bet tik žmogaus
173 XXVIII |                  Tai dabar ir gana! - ne tiek stebėjosi, kiek Girdvainio
174 XXVIII |              Bet vis dėlto žmogus tai ne arklys. Negi dabar dėl arklių
175 XXVIII |              neprišauksi. Bet Anupras nė nemėgino jo prisišaukti
176 XXIX   |              Girdvainiu Anupras nuėjo ne atgal į savo kaimą, bet
177 XXIX   |               kaip baidyklė. Aplinkui nė gyvos dvasios nesimatė.
178 XXIX   |        Anupras, kad su gyvu žmogum, o ne dvasia susitinka. - Argi
179 XXIX   |          abiejų pusių ją plėšė.~    - Ne, mergele, - pasakė Anupras. -
180 XXIX   |          mergele, - pasakė Anupras. - Ne viskas pražuvo. Viską dar
181 XXIX   |         pažįstu. Bandysiu perkalbėti. Ne akmeninė jos širdis.~    -
182 XXIX   |           Baltaragis, atsidusdamas ir nė žodžio nepratardamas, Anupras
183 XXIX   |         atsidusdavo, bet nepratardavo nė žodžio, nes abudu gerai
184 XXIX   |         susigėdusi savo baimės, kurią ne vėjo šuoras sukėlė ir ne
185 XXIX   |              ne vėjo šuoras sukėlė ir ne praskrisdamas šikšnosparnis,
186 XXIX   |              paklausė Visgirda.~    - Ne, - griežtai atsakė Jurga,
187 XXIX   |            Baltaragis pamanė, kad čia ne kas kitas, tiktai Pinčukas
188 XXX    |                žemės nesiekdamas. Bet ne tokia laimė buvo lemta ar
189 XXX    |             tokia laimė buvo lemta ar ne savo nuotaką Girdvainis
190 XXX    |         stabdo kiekvieną ir žiūri, ar ne su jo obuolmušiais važiuoja.
191 XXX    |      paklaikusiomis akimis ir nueina, nė žodžio neprataręs, lyg šmėkla.
192 XXX    |         viduryje kažkas stovi, žmogus ne žmogus, šmėkla ne šmėkla,
193 XXX    |              žmogus ne žmogus, šmėkla ne šmėkla, nesuprasi patamsyje.~    -
194 XXX    |              Girdvainis.~    - Ogi ar ne tu su Baltaragio Jurga vos
195 XXX    |            kažkokį nuskurdėlį, elgetą ne elgetą, kuris ėjo šnirpščiodamas,
196 XXX    |               lyg verkdamas.~    - Ar ne tu man pasivaidenai? - sulaikė
197 XXX    |          sulaikė jį Girdvainis.~    - Ne, - atsakė Jurgutis (jis
198 XXX    |         išgąstį ir prisipažino:~    - Ne, - pasakė, - aš tau nesivaidenau,
199 XXX    |        nežiūrėdamas, kur eina.~    Ar ne vis tiek jam buvo, kur eiti,
200 XXXI   |             arklys antram tarė:~    - Ne, - sako visiškai parbaigtas
201 XXXI   |               arkliai? Dvėselienos, o ne arkliai. Tokiais arkliais
202 XXXI   |           pragare velniam jodinėti, o ne javus vežioti į Prūsus.~    -
203 XXXI   |          atsiduso Anupras.- Žaibas, o ne arkliai. Tas, kuris juos
204 XXXI   |              paukščiai sukasi? Ar tik ne čia visa nelaimė slepiasi?~   
205 XXXII  |      begalvojo.~    Jurga šį pavasarį ne tiek audė, kiek pati su
206 XXXII  |                ir Jurga, nesitverdama ne tik staklėse, bet ir visoje
207 XXXII  |            pati nežinodama ko. Ir jau ne Girdvainio (nujautė širdis,
208 XXXII  |         niekada daugiau nebepamatys), ne savo vestuvių, kurios su
209 XXXII  |              nespėjo nurimti, kai jau ne malūne, bet čia pat po langais -
210 XXXII  |               pat po langais - pelėda ne pelėda, o kažkas kitas -
211 XXXII  |             pražūtų nelemta pelėda, o ne jo duktė.~
212 XXXIII |           negalėjo suprasti. - Ar tik ne Jurgutis kartais, - pagaliau
213 XXXIII |        atvažiuojančių į malūną?~    - Ne, negirdėjau, - dar labiau
214 XXXIII |            galėtų būti kuo dėtas?~    Ne, Baltaragis gerai žinojo,
215 XXXIII |          kampo su pasagomis, - tiesa, ne pavogtomis ir pragertomis,
216 XXXIII |              apsigins, o perkūnas jam ne priešas, bet savas, kaip
217 XXXIV  |           laukus, tiesiai per arimus, nė kiek nešlubuodamas, beveik
218 XXXIV  |               žiūrėjo, nes gyveno jis ne tiek iš karčemos, kiek iš
219 XXXIV  |             Atiduok arkliavagį, o jei ne, tai patį pakarsime karčemoje
220 XXXIV  |           Šešelga, matydamas, kad čia ne juokai, nelaukė, kol virvė
221 XXXIV  |           karčemininkas.~    - Ir jis ne geresnis! - sušuko tada
222 XXXIV  |             ir išskrido.~    - Ar tik ne arkliavagio dūšia? - susidomėjo
223 XXXV   |             mužikam arielką šinkuoti. Ne tiek pragers, kiek triukšmo
224 XXXV   |           sugrįžo atgal į karčemą ir, nė ryto nesulaukęs, nutarė
225 XXXV   |              peklą smalos važiuoti, o ne į miestą skubiais reikalais.~   
226 XXXVI  |               prasidėjo maras. Ar tik ne jie ir užnešė?~    O čia
227 XXXVI  |           prakeikta arkliavagio dūšia ne kitaip, kaip pro tą skylutę
228 XXXVI  |             išėjo. O bus dar blogiau. Ne tik arkliai išgaiš, bet
229 XXXVI  |               tik arkliai išgaiš, bet ne vienas dar ir kalėjime supus.~   
230 XXXVI  |               su lazdomis prigrasino. Ne, jeigu šitaip klojasi, tai
231 XXXVI  |              gydymo amatu.~    Tiktai ne taip viskas išėjo. Rytojaus
232 XXXVI  |           gali pasitaikyti, kad paims ne tą kanopą, kurios pėdą užbūrė.
233 XXXVI  |              kurios pėdą užbūrė. Tada ne tik visų dantų neteksi,
234 XXXVII |               Jurga visa drebėjo, tik ne šaltis ją krėtė. Ji spėliojo
235 XXXVII |               užšalusį ežerą. Ak, tai ne pūga, tik jo širdis nerimsta.
236 XXXVII |             praeities vaiduoklis?~    Ne, viso to nebuvo. Tai tik
237 XXXVII |          stovėjęs, suglaudęs sparnus. Ne, visa tai buvo tik sunerimusios
238 XXXVIII|             per nakties monai? Ar tik ne pavasario mėnesiena su praplaukiančiais
239 XXXVIII|          veltui ieškojęs po pelkes ir ne tiek šaukęs, kiek šveblenęs
240 XXXIX  |              galėjo tai padaryti, jei ne velnio nuotaka? O ta, priremta
241 XL     |         ištekėti, tiktai jis apie tai nė užsiminti nenorėdavęs, tarsi
242 XL     |       nenorėdavęs, tarsi jam visa tai nė galvon neateitų.~    Tai
243 XL     |          žodžius užmiršusi, o ir tada ne tiek juos kalbėjusi, kiek
244 XL     |         neištekėtų. Ar tai padėjo, ar ne, tikrai nežinanti, bet ilgai
245 XL     |            neiškentęs klebonas.~    - Ne, klebonėli, aš neužsiimu, -
246 XL     |            bet ar jie taip padarė, ar ne, nieko nežinau.~    Klebonas
247 XL     |            neatgaudama kvapo. Bet tai nė kiek nesugraudino klebono
248 XL     |             tos velniavos kaltininkė. Ne veltui ji patarė kaimui
249 XLI    |          jomarkus nebūdavo. Susirinko ne tik Švendubrės bažnytkaimis,
250 XLI    |             ir aplinkiniai kaimai. Ar ne stebuklas? Juk gyvą raganą
251 XLI    |               pamatė raganą, ir gana. Ne tokia ji baisi, koks baisus
252 XLI    |         išvedė iš Švendubrės.~    Bet ne taip išėjo, kaip galvojo
253 XLI    |              kito nepadarysi. Sustoti nė nemėgink, tuojau atsiras
254 XLI    |        pasiteiravo ponaičiukas.~    - Ne, - atsakė.~    - Tai neišmanėliai, -
255 XLI    |              Kas gi kitas leis, jeigu ne tie patys, kur atsivarė? -
256 XLII   |              tikrasis kaltininkas bus ne kas kitas, tiktai Paudruvės
257 XLII   |            pamatė ant kryžkelės ubagą ne ubagą ar šiaip kokį pavargėlį
258 XLII   |          susitarus. -Tu gudrus, ir aš ne kvailas. Kam mums pyktis?
259 XLII   |        kalnais apipilsiu.~    - Kodėl ne, - sutiko Visgirda, norėdamas
260 XLII   |            kieme, o karčemoje, rodos, nė gyvos dvasios. Tai pasistiepė
261 XLIII  |        pavargėlį su pasagomis. Ar tik ne jį buvo sutikęs prieš aušrą
262 XLIII  |              Ar tik šitas pakvaišėlis ne jo obuolmušius užkasė? Bet
263 XLIII  |             Šešelga išgirdo karčemoje ne karčemoje kažkokį neaiškų
264 XLIII  |             kad šis vėlyvasis svečias ne prieš gera atėjo. Todėl
265 XLIII  |     karčemninką ir - tarsi jam, tarsi ne jam - tarė:~    - Duok degtinės! -
266 XLIII  |               ir suprato.~    "Ar tik ne Girdvainis bus?" - pats
267 XLIII  |                    Šešelga, neištaręs nė žodžio, kaip stovėjo, taip
268 XLIV   |               padarė.~    - Bajoras - ne bajoras, - tarė, - o aš
269 XLIV   |            nelengva buvo pasivyti. Ir ne todėl, kad buvo raišas.
270 XLV    |             atvažiuos pas tave.~    - Ne, - atsakė Jurga. - Be manęs
271 XLV    |                atsisėdusi šalia tėvo, ne tiek pati valgė, kiek jį
272 XLV    |             varguolėle, gražuolėle! - ne mažiau džiaugėsi tėvas,
273 XLV    |     pabučiuoti.~    - Na, dukrele, ar ne per daug šiandien laimės? -
274 XLV    |          vestuves. Ir atrodė jai, lyg ne šaltos bangos ją glamonėja,
275 XLVI   |            patalas dar šiltas. Matyt, ne tik jam pasirodė, bet ji
276 XLVI   |         Norėjai mane apgauti, netekai ne tik žento, bet ir dukters.~   
277 XLVI   |       prasmego kiaurai žemę, nespėjęs nė žioptelti. Taip ir užspringo
278 XLVII  |              pamatus, o karčemninko - nė kvapo.~    Niekam neatėjo
279 XLVII  |           Jurgučio guolyje už žaizdro nė kvapo. Kur jis vėl dingo,
280 XLVIII |           kurie vėją pralenkdavę. Bet ne vien tiktai žmonės atsimena.~   
281 XLVIII |            atrodo, tarytum aš pats, o ne Girdvainis, būčiau turėjęs
282 XLVIII |               kartą man atrodo, tarsi ne Baltaragis, o aš pats turėjau
283 XLVIII |    pasivaidena ir atrodo, tarytum jis ne kas kitas būtų, tiktai aš
284 XLVIII |           kitas būtų, tiktai aš pats, ne kartą buvęs apgautas per
285 XLVIII |              gyvi visi tie bičiuliai: ne tik Baltaragis su savo dukra
286 XLVIII |           prašančią išrišimo. Bet tai ne ragana, tiktai vargšė Uršulė,