Chapter

  1 I      |              savo paslaptingumu.~    Ar ne jis buvo užkerėjęs ir
  2 I      |          terūpėjo, ko tėvas nušvinta ar pražyla, į ją žiūrėdamas.
  3 I      |           dievai žino kur nuveždavo, ar ežero sąsmaukų tilčiukai, -
  4 I      |          septyni, - staiga dingdavo, ar dar kažkas atsitikdavo,
  5 II     |                    Atstok, - sako. - Ar nežinai, kad apžadus esu
  6 II     |             tik pas juos suka.~    - Ar nepaklydo? - apsidžiaugė
  7 II     |           klausia tas senasis:~    - Ar ne čia bus pono Baltaragio
  8 II     |            ir dar žemiau lenkiasi. - Ar priimsite pakeleivingus
  9 II     |              ieško raibos antelės... Ar kartais jos čia nesurasime?~    -
 10 II     |        atsivedė Uršulę iš kamaros. - Ar ne šitos ieškote?~    -
 11 II     |           kvaitulys koks būtų užėjęs ar galvos būtų visai netekusi.
 12 II     |          Pinčukas ir, lyg kibindamas ar paerzindamas, įžūliai trūktelėjo
 13 III    |             patvirtino Uršulė.~    - Ar ne todėl jis tave ir norėjo
 14 III    |             ją sustabdė.~    - Pala, ar ne apie Baltaragį tu man
 15 III    |            Bet prižadėjo ir užmiršo. Ar maža klebonui rūpesčių?
 16 III    |          užklupta, Uršulė pagalvojo, ar ne davatkos bus ją įskundusios,
 17 III    |          susigriebė ir atsakė:~    - Ar ne apie Baltaragį, klebonėli?~    -
 18 III    |          Uršulė išbėgo pasitikrinti, ar iš tikrųjų taip yra, kaip
 19 IV     |             ir kitiems buvo neaišku, ar džiaugiasi tuo Uršulė, ar
 20 IV     |            ar džiaugiasi tuo Uršulė, ar piktinasi. Toks džiaugsmas
 21 IV     |        velniukai akyse lakstė.~    - Ar gali taip būti, tetule? -
 22 IV     |              nuvarytas arklys.~    - Ar tu matei tą Pinčuką?-vėl
 23 IV     |            jo nesiožiavusi. Juk taip ar kitaip, o jo sužadėtinė
 24 IV     |           Uršulė, rimtai su ja kalba ar į akis juokiasi.~    - Tokius
 25 IV     |            apie Jurgą, bet apie tai, ar išpirko savo mirštamą nuodėmę,
 26 IV     |       išpirko savo mirštamą nuodėmę, ar neišpirko. Pagaliau nusiramino,
 27 V      |            paukščiais - lygus kelias ar pabiuręs - nulėkdavo.~   
 28 V      |             su paukščiais, vieškeliu ar šunkeliu, žiūrint kur merga
 29 V      |           Kur jis?~    - Nagi anava, ar nematai, stovi, - pirštu
 30 V      |            lėkė šuoliais,~    Tiktai ar ne per greitai Girdvainis
 31 VI     |            tada jis pradėjo svajoti, ar negalima būtų sukti malūno
 32 VI     |              Udruvės ežero vandenis, ar nepradeda jų paviršius ribuliuoti
 33 VI     |        pasikariąs su tuo savo malūnu ar dar ką nors prasimanąs.~   
 34 VI     |    besiruošiančią, tiktai nustebdavo ar net supykdavo:~    - Tai
 35 VI     |            Tas Baltaragio linkėjimas ar metai, kurie vis labiau
 36 VII    |            nusijuokė.~    Tas juokas ar tas atsigręžimas visai iš
 37 VII    |              norėdamas nusiskandinti ar dar kažką pasidaryti.~   
 38 VII    |             to sielvarto nebežinojo, ar jam pasikarti ant malūno
 39 VII    |         pasikarti ant malūno sparnų, ar nusiskandinti Udruvės ežere.
 40 VII    |               Bet kur tu rasi vaistą ar pagalbą nuo tokios ligos?~   
 41 VIII   |            kur ją gausi? Jokia laumė ar ragana neis už tokio nusmurgusio
 42 VIII   |     kiurksotų Paudruvės pelkėse. Bet ar žinai žmogus savo nelaimę,
 43 VIII   |    Baltaragis buvo taip užsisvajojęs ar savo sielvarte nugrimzdęs,
 44 VIII   |             ir pats sau pagalvojo. - Ar tiktai ne malūno pirkti
 45 VIII   |              ežero pusėje nuskambėjo ar tik jam pasigirdo piršlių
 46 VIII   |                  Suprantu, - sako. - Ar ne vesti tiktai norėtum?~    -
 47 VIII   |            Baltaragis dar paabejojo, ar imti plunksną, bet tuo metu
 48 VIII   |         vienas kiemo viduryje.~    - Ar tiktai nesapnuoju? - pats
 49 IX     |             tai buvo viduryje dienos ar kažkas pasivaideno, Baltaragis
 50 IX     |              Jaudegių Marcelę.~    - Ar galvos, žmogau, netekai? -
 51 IX     |                 pas Jaudegių Marcelę ar pas Baltaragio Uršulę, tik
 52 IX     |          kiek sumišo ir atsipeikėjo. Ar kartais ir jis pats nekvailioja
 53 IX     |            galutinai pasiryžo:~    - Ar velnias čia judu staiga
 54 IX     |          maža rūpesčio - žvaigždelės ar ne žvaigždelės čia padėjo.
 55 IX     |          spirdavo, kad eitų už vieno ar kito jaunikio, kurie su
 56 X      |           džiaugsmo pakilti ir lėkti ar pasileisti šokti su visais
 57 X      |        išsvajotą, užburtą karalystę. Ar mažai ją masino iš pat mažens
 58 X      |              nesusivokdama, sapnuoja ar iš tikro taip yra - išsipildžiusi
 59 XI     |            nusileidžiant už akiračio ar pati su jomis skristi į
 60 XI     |       raukšlėmis ii susirūpindama. - Ar tik ne per anksti?.. Bet
 61 XII    |              drauge palaidotų.~    - Ar visai galvos netekai, žmogau? -
 62 XII    |           neramaus ežero kranto. Bet ar tikrai jis ūžė? Pakėlė galvą,
 63 XII    |        klastingai nusišiepdamas. Bet ar tikrai buvo tas Pinčukas,
 64 XII    |            su malūno sparnų šešėliu. Ar ne Marcelė ant jų supasi?
 65 XII    |               Kur Marcelė dingo? Bet ar buvo ji, o gal tik jo ilgesio
 66 XIII   |       prikišdavo šnairomis Uršulė. - Ar tau jau visai galva susisuko
 67 XIV    |             Kuo jis čia apsidžiaugė? Ar tik visai nepakvaišo? Tai,
 68 XIV    |             ir tada Baltaragis vargu ar ką būtų padaręs, svyruodamas
 69 XIV    |           svyruodamas ir abejodamas, ar išsivaduosiąs nuo savo kaltės,
 70 XIV    |            Baltaragis jau nusigando, ar ne per silpna durų sklendė),
 71 XV     |            Gudresni žmonės spėliojo, ar tik ne Juodvalkis viską
 72 XV     |           pirmą subatvakan. Jurguti, ar dar nori piršliais važiuoti?~    -
 73 XV     |                  O užklausta Uršulė, ar ne Juodvalkis su Jurgučiu
 74 XV     |        piktinosi ir žegnojosi:~    - Ar aš akla, ar ką? Pati savo
 75 XV     |         žegnojosi:~    - Ar aš akla, ar ką? Pati savo akimis mačiau.
 76 XV     |           mačiau. Koks ten Jurgutis? Ar aš to kvaišos nepažįstu?..
 77 XV     |         piršliais važinėti.~    Taip ar kitaip čia buvo, tiktai
 78 XVI    |                         XVI~    Taip ar kitaip buvo tą nelemtą naktį,
 79 XVI    |            atnešė piemens iš pelkių) ar savo dukterimi, baisesne
 80 XVI    |           pasirodydavo mergina kieme ar malūne, jis visiškai sukvailėdavo
 81 XVI    |              velniuko širdį įsimetė, ar ką jau, kad jis net sublogo,
 82 XVI    |             nežinodamas, susirūpino, ar kartais jo bernas nesusirgęs,
 83 XVI    |              sunykęs. Gal savo liūno ar pragaro pasiilgęs.~    -
 84 XVI    |             O kas tie savieji?~    - Ar aš žinau? - atsakė nepatenkintas
 85 XVI    |             galvą pro langelį:~    - Ar tu suki, ar nesuki? - šuktelėjo.~    -
 86 XVI    |           langelį:~    - Ar tu suki, ar nesuki? - šuktelėjo.~    -
 87 XVII   |           išrasojusį prakaitą.~    - Ar gerai? - paklausdavo kalvis.~    -
 88 XVII   |             kol įkais geležis:~    - Ar tu dumi, ar nedumi? - pašnairavo
 89 XVII   |           geležis:~    - Ar tu dumi, ar nedumi? - pašnairavo į Jurgutį.~    -
 90 XVII   |             lėkė pro aukštinį.~    - Ar pasiutai? Kalvę dar uždegsi! -
 91 XVII   |         atitrūkai ir malūne netinki. Ar tik nenori kur piršliais
 92 XVIII  |        velnias žino kur dingo.~    - Ar iš proto išėjai? - šūktelėjo
 93 XVIII  |          Tada piršlys ir sako:~    - Ar velnias čia tuos ratus sulaužė?
 94 XVIII  |             vaike, - sako piršlys, - ar tam velniui, kuris ratus
 95 XIX    |      nežinodamas, ką atsakyti.~    - Ar aš? - paklausė. - Taip čia
 96 XIX    |         panieka atsakė Baltaragis. - Ar matai šitą sijoną? Tuojau
 97 XX     |            kaip dar niekada - kalnas ar klonis - vos kojom žemę
 98 XX     |             norėdamas juos sulaikyti ar pats galą gauti, bet įsismarkavę
 99 XX     |            septintą ir patys nežino, ar jį pravažiavo, ar jis kur
100 XX     |            nežino, ar jį pravažiavo, ar jis kur dingo.~    Jau buvo
101 XX     |          šniokšdami lėkė, nesuprasi, ar į kalną, ar į pakalnę. Taip
102 XX     |               nesuprasi, ar į kalną, ar į pakalnę. Taip visiškai
103 XX     |             Anupras ir ėmė dairytis, ar nepamatys ko pagaliau.~   
104 XX     |           Labas vakaras, - pasakė. - Ar iš toli keliaujate?~    -
105 XX     |              jūsų malūnas išgelbėjo. Ar priimsite pakeleivius kiek
106 XX     |           vis dar žvalgėsi aplinkui, ar nepamatys tos, dėl kurios
107 XX     |            išvaryti ketindama.~    - Ar laukei, mergele, svečių? -
108 XX     |              ir toliau nuvažiuosite. Ar tik nesuklydote?~    - Ne, -
109 XXI    |        niekam netikęs arkliavagis. O ar maža arklių jis pavogęs,
110 XXI    |      Girdvainio arkliai vaidenosi!), ar kas nesiveja, ir tik gerai
111 XXI    |           karčemą ir paklausė:~    - Ar nežinai, kur dabar būtų
112 XXI    |            su juo susitarti, gražumu ar piktumu. Jeigu pro duris
113 XXII   |           atsipeikėjo ir tarė:~    - Ar tik ne mano dūšios atėjai? -
114 XXII   |        arklių uodegas karpyti.~    - Ar tu sugavai mane, kad sakai? -
115 XXII   |         įsižeidė Šešelga.~    - O tu ar sugavai mane, kad sakai? -
116 XXII   |               kad kur nors ant kelio ar prie tiltelio pametė, kai
117 XXIII  |     pažiūrėjo, pramerkęs akis:~    - Ar jau? - paklausė.~    - Jau! -
118 XXIII  |                   Išgersime, svotai, ar ką?~    - Išgersime, - sutiko
119 XXIV   |              pralėkė ir nepastebėjo, ar sveiki jie buvo, ar sugriuvę,
120 XXIV   |     nepastebėjo, ar sveiki jie buvo, ar sugriuvę, o pamatęs pastaruosius,
121 XXIV   |          miegus Bonifacas Bobinas. - Ar ne koks šunbajoris baigti
122 XXIV   |             Užkerėtas esi, - sako, - ar ką jau? Tegu kerai pirma
123 XXIV   |          darysi? Kalbėkite poterius, ar ką jau?~    Atkalbėjo tada
124 XXIV   |        klebonas. - Kokio Baltaragio? Ar ne to raganiaus, kuris čia
125 XXIV   |            ir žvilgtelėjo į Jurgą. - Ar ne taip?~    Jurga atsakė
126 XXV    |      nežinojo, kuo daugiau stebėtis, ar Girdvainio su Baltaragio
127 XXV    |             sielą į pragaro gelmes), ar tuo, kad taip paslaptingai
128 XXV    |       paklausti varpininką Bernardą, ar tiesą Uršulė papasakojo,
129 XXV    |        spėliodami, išsiskirstė. Taip ar kitaip čia buvo, vis tiek
130 XXVI   |        obuolmušių. Bet ir tada vargu ar būtų pavykęs jų sumanymas,
131 XXVI   |             kas čia darosi: sapnuoja ar vaidenasi? Šešelga, pamatęs
132 XXVI   |         pasigedo. Klausinėjo žmonių, ar kas jo nematė ir nesutiko,
133 XXVI   |          dingęs. Kalvis ir spėliojo, ar tik Jurgutis nenusiskandino
134 XXVII  |          kelio, visų jis klausinėjo, ar nematė obuolmušių žirgų,
135 XXVII  |          pametė.~    Nežinojo tėvas, ar apsidžiaugti, ar nuliūsti
136 XXVII  |              tėvas, ar apsidžiaugti, ar nuliūsti dėl tokios dukters
137 XXVIII |       sugrįžęs, visur klausinėdamas, ar kas nematė jo arklių, bet
138 XXVIII |           Dabar jau neklausinėdavęs, ar kas nematė jo arklių, o
139 XXVIII |          buvo sutikti visada - dieną ar naktį - kur nors pakelėje
140 XXVIII |             žodžių pritrūko paguosti ar nuraminti, o Girdvainis,
141 XXIX   |              Anupras net krūptelėjo, ar tik nesivaidena kartais
142 XXIX   |             Baltaragio dvasia.~    - Ar dar gyvas, ar tik tavo šešėlis
143 XXIX   |          dvasia.~    - Ar dar gyvas, ar tik tavo šešėlis iš ano
144 XXIX   |           Baltaragis atsidusdamas, - ar galima pas mus kokios pagalbos
145 XXIX   |            pati su savim kovodama, - ar verta eiti tolimą kelią
146 XXIX   |            ką darau ir kalbu. Tiktai ar pajėgsi tu, mergele, pati
147 XXIX   |             tarsi ja nepasitikėdamas ar dėl savo sumanymo abejodamas,
148 XXIX   |       klaidžiojimo į žmonių pastogę. Ar padarysi tai? - paklausė
149 XXIX   |            suspigo lyg šikšnosparnis ar pelėda. Baltaragis krūptelėjo
150 XXIX   |        Baltaragis. - Tur būt, pelėda ar šikšnosparnis užskrido ant
151 XXIX   |       suprasdamas. - Tik tos pelėdos ar šikšnosparnio kitaip neatsikratysi,
152 XXIX   |            vėjo šuoras būtų prabėgęs ar pavasario pūga pasikėlusi,
153 XXX    |            ne tokia laimė buvo lemta ar ne savo nuotaką Girdvainis
154 XXX    |           stabdo kiekvieną ir žiūri, ar ne su jo obuolmušiais važiuoja.
155 XXX    | apsinakvodavo kryžkelėse, tykodamas, ar nesutiks pravažiuojamų savo
156 XXX    |                nustebo Girdvainis. - Ar nesapnuoju?~    Pasitrynė
157 XXX    |          karto Girdvainis.~    - Ogi ar ne tu su Baltaragio Jurga
158 XXX    |       Girdvainis, - su kuo aš lėkiau ar nelėkiau?~    - Man daugiau
159 XXX    |           kryžkelėje, nesuprasdamas, ar čia jam prisisapnavo, ar
160 XXX    |             ar čia jam prisisapnavo, ar tikrai buvo ką sutikęs ir
161 XXX    | šnirpščiodamas, lyg verkdamas.~    - Ar ne tu man pasivaidenai? -
162 XXX    |                   Kas čia per galas? Ar tik vėl nesivaidena?" -
163 XXX    |          nežiūrėdamas, kur eina.~    Ar ne vis tiek jam buvo, kur
164 XXXI   |        pirmasis, - jei ir sutiksime, ar pažins jis mus? Mudu net
165 XXXI   |           botagu:~    - No, lupynos! Ar jau stipti tariatės?~   
166 XXXI   |         keiksmais:~    - No, skūros! Ar jau rakalį sapnuojate? Nereiks
167 XXXI   |        praskrido tarsi šikšnosparnis ar pelėdos šešėlis.~    - Kas
168 XXXI   |              patys paukščiai sukasi? Ar tik ne čia visa nelaimė
169 XXXII  |           buvo, ko laukti - vestuvių ar šermenų. Bent taip seni
170 XXXII  |              veltui pelėda neūkia. O ar tikrai čia pelėda ūkė, ar
171 XXXII  |            ar tikrai čia pelėda ūkė, ar kas kitas - abejojo. Tai
172 XXXIII |            Rengiausi eiti pažiūrėti, ar dar gyvas? Bet man į kalną,
173 XXXIII |  apsidžiaugęs, kad sutiko bičiulį. - Ar neturi kartais šautuvo?~    -
174 XXXIII |       Baltaragis, suabejojęs, sakyti ar nesakyti bičiuliui visą
175 XXXIII |             dviprasmiškai: - Velnias ar apuokas į malūną įsimetė...
176 XXXIII |        pavydo su arkliavagiais. Taip ar kitaip, o čia kažkas bendro
177 XXXIII |           karto negalėjo suprasti. - Ar tik ne Jurgutis kartais, -
178 XXXIII |   obuolmušius, - susirūpino kalvis.- Ar tik, sakau, su arkliavagiais
179 XXXIII |            kur išėjo, nieko nesakęs? Ar ko negirdėjai iš atvažiuojančių
180 XXXIII |     tebegalvojo, kad Jurgutis, gyvas ar žuvęs, turi suktis apie
181 XXXIII |         Baltaragio malūną.) O pelėda ar apuokas, nors ir pats velnias
182 XXXIII |          išbaidysiu prakeiktą pelėdą ar apuoką, ir viskas bus gerai.~    -
183 XXXIV  |              kartą pasitenkins vieną ar kitą koją išsukę, susirūpino
184 XXXIV  |           suspigo ir išskrido.~    - Ar tik ne arkliavagio dūšia? -
185 XXXV   |      vidurnaktyje ant pelkių krašto. Ar trukt čia, ir nugramzdins
186 XXXV   |         šūktelėjo:~    - Nu, sterva, ar jau nepasivelki?~    Bet
187 XXXV   |            kas? - nustebo Šešelga. - Ar gaišti užsimanei?~    Kumelė
188 XXXVI  |              ten ir prasidėjo maras. Ar tik ne jie ir užnešė?~   
189 XXXVI  |              kailį, sutrumpinę vieną ar kitą koją ir paleidę, o
190 XXXVII |         Kokios teisybės? - nesuprato ar nenorėjo suprasti tėvas.~    -
191 XXXVII |         prasmego kiaurai žemę... Bet ar tai buvo Pinčukas? Gal jis
192 XXXVIII|           Kas čia per nakties monai? Ar tik ne pavasario mėnesiena
193 XXXVIII|         Kažkoks nepažįstamas ubagas. Ar tik nepablūdęs kalvio Juodvalkio
194 XXXVIII|             pristojo? - susidomėjo.- Ar tik ištekėti nesirengia?
195 XXXVIII|           visai nepaisydama Pinčuko (ar tikrai jis pasivaidino ryto
196 XXXIX  |         palovių ir pradėjo tikrinti, ar ta velnio nuotaka nenorėjo
197 XL     |     žliumbusi, po tvoras laipiodama. Ar tie burtai padėję, ar taip
198 XL     |    laipiodama. Ar tie burtai padėję, ar taip dievas davęs, nežinanti,
199 XL     |         atvažiuoti ir ji neištekėtų. Ar tai padėjo, ar ne, tikrai
200 XL     |           neištekėtų. Ar tai padėjo, ar ne, tikrai nežinanti, bet
201 XL     |                 tiktai patariau, bet ar jie taip padarė, ar ne,
202 XL     |              bet ar jie taip padarė, ar ne, nieko nežinau.~    Klebonas
203 XL     |             turėtų ką nors paveikti. Ar kokį dieglį į šoną įvaryti,
204 XL     |          kokį dieglį į šoną įvaryti, ar dar ką padaryti. Bet, matyt,
205 XLI    |              per blauzdas - nežinia, ar su arklio uodega, ar su
206 XLI    |        nežinia, ar su arklio uodega, ar su kažkokia krapyla.~   
207 XLI    |           bet ir aplinkiniai kaimai. Ar ne stebuklas? Juk gyvą raganą
208 XLI    |       pervedė įniršusiomis akimis. - Ar neisite namo? Pažiopsojote,
209 XLI    |        nusigando - kas gi dabar bus? Ar tik neužgrius ant jo galvos?
210 XLI    |            Tegul žinosi su ja.~    - Ar tikrai ji ragana? - vėl
211 XLI    |            patylomis ją keikti~    - Ar bandėte? - pasiteiravo ponaičiukas.~    -
212 XLI    |              Pirma reikia išbandyti, ar ji tikrai ragana.~    -
213 XLI    |        atsišaukė antri. - Bandykime, ar ką jau, kaip knygose parašyta?~    -
214 XLI    |       pavandeniui.~    Sužiuro visi, ar kartais dar neiškils Uršulė,
215 XLI    |             kiti arklio kanopą matę. Ar tik nepasivaideno arkliavagio
216 XLII   |             kryžkelės ubagą ne ubagą ar šiaip kokį pavargėlį pakeleivį,
217 XLII   |          pradžių Visgirda pagalvojo, ar tik nebus kalvio Juodvalkio
218 XLII   |              arčiau priėjęs, pamatė, ar nebus tiktai ubagu apsimetęs
219 XLII   |            kurio seniai ieško.~    - Ar iš toli keliauji? - užklausė
220 XLII   |                atsiduso Pinčukas.- O ar negalėtum manęs atjauninti
221 XLII   |             Visgirda, - tik nežinau, ar tu galėsi?~    - Aš viską
222 XLII   |           plyšį. Apsidairė aplinkui, ar kas nemato. Tuščia kieme,
223 XLII   |           kartą Visgirda patikrinęs, ar gerai užkalta, pakamšė samanų,
224 XLIII  |              pavargėlį su pasagomis. Ar tik ne jį buvo sutikęs prieš
225 XLIII  |              klausydamas krūptelėjo. Ar tik šitas pakvaišėlis ne
226 XLIII  |            atsigodo ir suprato.~    "Ar tik ne Girdvainis bus?" -
227 XLIV   |               Raupio dūšia vaidenasi ar svirplys kur įsimetęs zvimbia...~    -
228 XLIV   |           kiškis už kiekvieno akmens ar kelmo.~    O Girdvainis
229 XLIV   |          slėptis už kiekvieno akmens ar kelmo. O Girdvainiui žaibai
230 XLIV   |      apšviestus žaibų ir perkūnijos. Ar ten jo laukia? Ar ten jo
231 XLIV   |        perkūnijos. Ar ten jo laukia? Ar ten jo ilgisi? O jeigu nelaukia,
232 XLV    |       pabučiuoti.~    - Na, dukrele, ar ne per daug šiandien laimės? -
233 XLVI   |             Gaidžgalės karčema.~    "Ar nesapnuoju?" - jis dar paabejojo,
234 XLVII  |           pušimi su karna ant kaklo. Ar jis pats pasikorė, ar šimtametė
235 XLVII  |         kaklo. Ar jis pats pasikorė, ar šimtametė pušis neišlaikė
236 XLVII  |          atpažinti. Žmonės spėliojo, ar tik čia nebus žaibo nutrenktas
237 XLVII  |             suprasti negalėjo.~    - Ar galas jį čia atnešė? - tarė
238 XLVIII |            savo priešininką.~    Bet ar tikrai buvo, ar nebuvo tas
239 XLVIII |                  Bet ar tikrai buvo, ar nebuvo tas Pinčukas, visiškai
240 XLVIII |            pats su savim susitikčiau ar su savo geriausiais, seniai