Chapter

  1 II     |    padariusią mergelę, išleisti ne už ko kito, tiktai už paties
  2 II     |     išleisti ne už ko kito, tiktai už paties velnio, kuris iš
  3 II     |        paskutinės vilties ištekėti už Baltaragio ir pasidaryti
  4 II     |            žodis, kad eitų nors ir už paties velnio, kad tik nereikėtų
  5 II     |                Pasodino jaunuosius už stalo, ant kurio tuojau
  6 II     |            seklyčios, kaip vedė ją už rankos piršlys žilabarzdis,
  7 II     |      rankos piršlys žilabarzdis, o už kitos jaunikaitis, jau toks
  8 II     |  Baltaragis, - tolimas giminė, bet už priešininką blogesnis! -
  9 II     |          kažkas baisiai traukia ją už kojų, visai nugramzdinti
 10 II     |               Tada suprato Uršulė, už ko norėjo Baltaragis ją
 11 II     |          įžūliai trūktelėjo Uršulę už šimtakvoldžio sijono.~   
 12 II     |            nedovanotinas įžūlumas, už ką jis teisingai buvo nubaustas.
 13 II     |          Pinčukas suklupo, sijonas už ragų užsikabino ir užsimovė
 14 II     |      liekną, kaire ranka nusitvėrė už kadugio krūmo, o dešine
 15 II     |           Uršulė ir griebė Pinčuką už ragų.~    Uršulė norėjo
 16 II     |             o sijonas, užsikabinęs už krūmo, ten ir liko. Ką su
 17 II     |       Pinčukui, o gal ir daugiau - už nuvytusią jaunystę ir biaurų
 18 III    |             kurią Baltaragis leido už velnio ir neišleido.~   
 19 III    |         peržegnodavo ir išplūsdavo už tokį atsakymą, o paskui
 20 IV     |         nepriveikęs manęs išleisti už Pinčuko, jam savo dukterį
 21 IV     |         likęs skolingas, jeigu net už paties velnio būtų ją išleidęs.
 22 IV     |           motiną negalėjo ištekėti už Baltaragio), ir ji pasiryžo
 23 IV     |            šaipėsi), timptelėjo ją už sijono ir pakuždėjo:~    -
 24 IV     |            vėlu. Tėvas išleis tave už Pinčuko, tada amžinai pražūsi.~   
 25 IV     |    paklausė.~    - Juk mane norėjo už jo išleisti, pati žinai! -
 26 IV     |             tetule, ir eitum kartą už jo nesiožiavusi. Juk taip
 27 V      |                   V~    O tuo metu už septynių mylių nuo Paudruvės
 28 V      |           merginas nuotakas ir net už septynių mylių, bet tokios
 29 V      |            apskretusį mėšlavežimį, už piršlį pasiimdavo ne liežuvingą
 30 V      |          išsklaidysi, gal ir eisiu už tavęs.~    - Eisi - neisi, -
 31 VI     |    paskutinę viltį ir atgailaudama už nuodėmes, padarė Švendubrės
 32 VII    |   kvatodama, pešiodama malūnininką už žilstančių plaukų ir prašydama
 33 VII    |        kartais ir baramas ūkininkų už malimo gaišinimą (to anksčiau
 34 VII    |           Kas gi leis savo dukterį už kvaišo senbernio malūnininko,
 35 VIII   |         Jokia laumė ar ragana neis už tokio nusmurgusio velniuko,
 36 VIII   | apsamanojusio guolio, priderančiai už krūmo apsitaisė, kaip žmonėse
 37 VIII   |   Baltaragiui.~    - Bet ką tu man už tai duosi? - mandriai pakreipė
 38 VIII   |           Kaimyno žodis brangesnis už auksą.~    - Žodis žodžiu, -
 39 VIII   |    Pinčukas, užsikišdamas plunksną už kepeliušo, o popierių į
 40 IX     |       subarė. - Tokia merga ir eis už tavęs, seno kelmo? Tiktai
 41 IX     |         visą gyvenimą dykai malsiu už tokią paslaugą...~    -
 42 IX     |           kur nors nuvažiuoti. Jei už Baltaragio neis Jaudegių
 43 IX     |          Jaudegių Marcelė, tai gal už manęs.~    - Kaip čia dabar
 44 IX     |           mergystės drovumą.~    - Už nieko kito neisiu, - sako, -
 45 IX     |           neisiu, - sako, - tiktai už Baltaragio. Jis bent pasups
 46 IX     |          spirte spirdavo, kad eitų už vieno ar kito jaunikio,
 47 IX     |      Baltaragį, kai pati pasisiūlė už jo eiti.~    - Na, dabar
 48 IX     |         Baltaragio Uršulę išleisti už mano pusbernio Jurgučio, -
 49 X      |       masino iš pat mažens malūnas už ežero ant kalno su besisukančiais
 50 X      |       Juodvalkis, nors buvo kartas už suktas piršlybas, bet, išlikęs
 51 X      |              tarė. - Aš noriu, kad už tokias piršlybas man už
 52 X      |            už tokias piršlybas man už dyką maltum ne tik ligi
 53 X      |           Baltaragis, - malsiu tau už dyką ligi savo ir tavo gyvos
 54 X      |        tyvuliavo Udruvės ežeras, o už alkūnės žaliavo apsamanojusi
 55 X      |      sužavėtas Baltaragis atsisėdo už stalo ir riekė naują duonos
 56 XI     |         jas pamatyti nusileidžiant už akiračio ar pati su jomis
 57 XI     |       kažkodėl raibsta, - griebėsi už širdies ir susmuko ant Baltaragio
 58 XI     |           vasaros ir giedro rudens už langų leidosi rūsčios žiemos
 59 XII    |            Pinčukui buvo pažadėjęs už trumpą savo gyvenimo laimės
 60 XII    |          jį Juodvalkis, stverdamas už pečių ir sulaikydamas. -
 61 XII    |          Juodvalkis vis dar sėdėjo už stalo, už kurio neseniai
 62 XII    |           vis dar sėdėjo už stalo, už kurio neseniai linksminosi
 63 XIV    |      neišėjo tas pažadas Pinčukui, už kurį su džiaugsmu būtų priėmęs
 64 XIV    |        šeimininkė, plūdo Baltaragį už jo nerūpestingumą, o matydama,
 65 XIV    |    primaniusi, kur akys mato, nors už paties velnio pagaliau,
 66 XIV    |            rožančių ir atgailodama už padarytas nuodėmes.~   
 67 XIV    |           vietoje dukters išleisti už velnio tą ligi gyvo kaulo
 68 XIV    |  neapsikęsdama pabėgo pas senelius už ežero, o Baltaragis pasislėpė
 69 XIV    |          aš ją dėsiu? Turi imti ją už pačią.~    - Ne, jokiu būdu, -
 70 XIV    |      Pinčukas. - Ko nori reikalauk už suvedžiojimą, bet už pačią
 71 XIV    |     reikalauk už suvedžiojimą, bet už pačią jos neimsiu.~    Pagalvojo
 72 XIV    |         pas mane septynerius metus už berną, sukti malūno sparnus
 73 XIV    |        berną, sukti malūno sparnus už vėją ir visus kitus darbus
 74 XIV    |         pas tave septynerius metus už berną ir kuo ištikimiausiai
 75 XIV    |         vėjo. Pasuk malūno sparnus už vėją.~    - Gerai, - sutiko
 76 XV     |          tikrai bandęs išleisti ją už Pinčuko ir naktį išdrėbęs
 77 XV     |      dalykų. O Baltaragis negi tik už jo sąmojį visą laiką būtų
 78 XV     |         sąmojį visą laiką būtų jam už dyką malęs? Anksčiau, suprantama,
 79 XV     |       malęs? Anksčiau, suprantama, už sėkmingas piršlybas (galas
 80 XV     |     neapsieita be velnio), o dabar už ką gi maltų?~    Gudresni
 81 XV     |      kuodelio barzdą ligi kelių, o už jaunikį pasiėmęs savo pusbernį
 82 XV     |               Maliau tau ir malsiu už dyką, tiktai išgelbėk mane
 83 XV     |        malūno iškraustysiu, bet ir už Paudruvės pelkių velnio
 84 XV     |            O tu, jei man ir toliau už dyką malsi, tai ir padarysiu
 85 XV     |           Jurgutis nulindo kalvėje už žaizdro išsimiegoti.~   
 86 XVI    |       malonumu suko malūno sparnus už vėją, prižiūrėjo girnas
 87 XVI    |           savo dukterimi, baisesne už raganą, bet visa tai darydavo
 88 XVI    |        buvo toks linksmas, kad net už širdies griebė.~    Pinčukas
 89 XVI    |                 Paskui, pasislėpęs už sąsparos, Pinčukas nugirdo,
 90 XVI    |         Baltaragio duktė, piktesnė už raganą, kuri jam vos akių
 91 XVI    |            negu anoji, kurią leido už jo, bet pažiūrėjo į Pinčuką
 92 XVII   |          pratarnavęs pas Juodvalkį už parankinį, iš pusbernio
 93 XVII   |   šnirpšdamas nulindo į savo kampą už žaizdro ir negalėjo užmigti.
 94 XVII   |            kaip be saulės. O ji ir už saulę jam buvo skaistesnė.~   
 95 XVIII  |           Pinčukas spruko į griovį už krūmų ir žiūri, kas dabar
 96 XVIII  |           dukterį sau pasilikti ir už kito išleisti. Na, taip
 97 XIX    |     Baltaragis atsigręžė, kišdamas už pajuosčio sijoną ir nežinodamas,
 98 XIX    |       taiką, tai bent aukso kalnus už dukterį, tik Baltaragis
 99 XIX    |         surišti kaip katę su šuniu už uodegų ir paleisti abudu,
100 XX     |        Baltaragis pakvietė svečius už stalo.~    - Ačiū, - atsakė
101 XX     |        paėmė rūtą ir užkišo Jurgai už kasų.~    - Na, tai ir gerai, -
102 XX     |           su Jurga, ir visi susėdo už stalo. Dar piršlio bonka
103 XXI    |           ir viena koja, trumpesne už kitą.~    Ne kartą ūkininkai
104 XXI    |            galvos ir povo plunksna už skrybėlės, koks jis paprastai
105 XXI    |     pristojai pas mužiką Baltaragį už berną? O gal Baltaragis
106 XXI    |       Pinčukas. - Ką dabar darysi! Už tai aš jam su kaupu atsilyginsiu.~    -
107 XXI    |       pragare juos menkai vertino: už vieną grašį galima buvo
108 XXI    |         pro rakto skylutę, palikęs už durų klumpę ir skarmalus.~    -
109 XXII   |             Tada Šešelga, išgirdęs už durų, kad jau baigia susitarti,
110 XXII   |        Raupys suprato, kad Šešelga už durų klausėsi jų kalbos,
111 XXIII  |      nusnūdę galėtų iš naujo imtis už ąsočių.~    O Girdvainis
112 XXIII  |         buvo ir lyg užkimęs. - Eik už manęs. Skriskim su mano
113 XXIII  |            Kas bus, tas bus, eisiu už tavęs, skrisiu su tavo obuolmušiais
114 XXIV   |    šventoriaus tvoros, paėmė Jurgą už rankos, ir nuėjo susikabinę
115 XXIV   |           Girdvainis truktelėjo jį už skverno, kai tas ėjo pro
116 XXIV   |          Paudruvės kaimo, - atsakė už nuotaką Girdvainis.- Malūnininko
117 XXIV   |           čia vieną davatką norėjo už velnio išleisti?~    - To
118 XXV    |           Raupys apsidairė, stvėrė už vadelių ir nulėkė tiesiai
119 XXV    |      pražuvo. Kur dabar juos rasi? Už šimto mylių Raupys jau bus
120 XXV    |            arkliavagiu susidėjo, o už jų pečių dar stovi tėvas
121 XXVI   |          kai išjuokė jį Baltaragis už tą jo šnirpščiojimą.~   
122 XXVI   |           paėmė rūtą ir užkišo jai už kasų.~    - Pražuvo Jurga, -
123 XXVI   |            Jurgutis tiktai susiėmė už galvos ir griuvo, nusirisdamas
124 XXVI   |      Šešelga sulaikė jį tarpduryje už skvernų.~    - Palauk! -
125 XXVI   |          ir išgelbėjęs Jurgą, kuri už viską jam buvo brangesnė.~   
126 XXVII  |                 Pavasaris dar buvo už kalnų, ir liūdna buvo klausyti
127 XXIX   |            ją surasti.~    Troboje už staklių prie lango sėdėjo
128 XXIX   |         Baltaragis pakvietė svečią už stalo.~    - Ačiū, - padėkojo
129 XXIX   |      apsigraibė ir užžiebė žiburį. Už lango kažkas šmėkštelėjo
130 XXIX   |      atgavusi išdidumą, - greičiau už Jurgučio ištekėsiu, o neisiu
131 XXIX   |    pratūnojo prie seklyčios lango, už kurio tyliai verkė apsikniaubusi
132 XXIX   |     nusigandęs pašoko ir, susiėmęs už galvos, suriko tarsi iš
133 XXX    |        puolė Girdvainis, norėdamas už pakarpos nučiupti akiplėšą,
134 XXXI   |        pragertų pasagų, ketindamas už jas atidirbti. Šešelga jam
135 XXXII  |           duotą žodį ir ištekėjusi už jo, kad dvigubas beviltiškumas
136 XXXII  |            dukra vienu du atsisėdo už stalo vakarienės, apleistame
137 XXXII  |           drebėdama, pagriebė tėvą už rankos.~    - Bėkim, tėveli,
138 XXXIII |          tuo metu kaip tik stovėjo už kalvės kampo su pasagomis, -
139 XXXIV  |          ir, užmiršęs vištą, išėjo už vartų pažiūrėti, kas ten
140 XXXIV  |   neatrastų. Dešimt arklių atvesiu už išgelbėjimą.~    - Kur aš
141 XXXIV  |           kiek tik norit. Šiandien už dyką šinkuoju.~    - Matai,
142 XXXIV  |           patį pakarsime karčemoje už Raupį ir padegsime arkliavagių
143 XXXIV  |               Bet tas, kuris laikė už virvės, dar labiau truktelėjo,
144 XXXIV  |          meluoja? - pasiūlė laikąs už virvės. - O aš tuo tarpu
145 XXXIV  |        kaboti, - atsakė jam laikąs už virvės, o kiti vyrai su
146 XXXIV  |          per visą dieną ir giedojo už arkliavagio dūšią, mušdami
147 XXXIV  |            kad ir jo nenuplumpintų už vagystę.~    Bet jo niekas
148 XXXV   |       labai nori, gali atsikeršyti už Raupio nugalabijimą. Nuėjęs
149 XXXVI  |       rimtai siūlė) užpirkti mišių už arkliavagio dūšią, gal ji
150 XXXVI  |            kaip eis užpirkti mišių už arkliavagį tarsi už kokį
151 XXXVI  |          mišių už arkliavagį tarsi už kokį giminę? Kažkaip nepatogu
152 XXXVI  |          kad taip galėtų būti, jog už arkliavagį pradėtų tampyti
153 XXXVI  |            daryti. Negi iš tikrųjų už arkliavagį bausti? Šešelga
154 XXXVI  |            nors ir išmetė Šešelgai už arklio pagydymą po dešimtrublę.
155 XXXVI  |         Bet geras arklys vertesnis už pinigus! O Šešelga jau pradėjo
156 XXXVII |         Pinčuko, pasislėpęs malūne už Uršulės sijono su šautuvu,
157 XXXVII | neišpildysi sutarties ir neišleisi už manęs savo dukters.~    -
158 XXXVII |       atėjęs atsiprašyti Baltaragį už šnirpščiojimą ir paprašyti,
159 XXXVII |    atsimušė, o kitaip būtų nežinia už ką pražuvęs. Nesuprato Jurgutis,
160 XXXVII |  Baltaragis greitai užkišo šautuvą už Uršulės sijono ir nusileido
161 XXXVII |         dar drebėjo. Stvarstė tėvą už rankų ir klausė, virpėdama
162 XXXVII |        dukters gyvenime, kuris bus už jo gražesnis ir šviesesnis.~   
163 XXXVII |            miega kaip miegojusi, o už lango ryto sambrėškoje malūnas
164 XXXVIII|            prašvokštė, susiimdamas už burnos, lyg verkti pasirengdamas. -
165 XXXVIII|           Uršule kaip šunį su kate už uodegų, kad jie tarp savęs
166 XXXVIII|            persižegnojo, stverdama už rožančiaus ir atbula toliau
167 XXXVIII|               O Uršulė, atsidūrusi už šventoriaus tvoros ir kiek
168 XXXVIII|      bažnyčią. Uršulė, pasislėpusi už tvoros, visa tai matė ir
169 XXXIX  |          Kas gi galėjo manyti, kad už visa tai, kas dėjosi Paudruvės
170 XXXIX  |            žemės ir pradėjo tąsyti už kasų. O kokios ten kasos
171 XXXIX  |            davatkoms tąsyti Uršulę už kasų, po plauką, po kitą,
172 XXXIX  |         susidėjęs Paudruvės kaimas už pražuvusią arkliavagio dūšią,
173 XXXIX  |            kokios jau čia pamaldos už arkliavagio dūšią?), beklausant
174 XL     |   patikdavęs, ir ji labai norėjusi už jo ištekėti, tiktai jis
175 XL     |    truktelėjusi jį su tuo kabliuku už kelnių, bet jis atstūmęs
176 XL     |     Baltaragis norėjęs ją išleisti už velnio Pinčuko, bet ji buvo
177 XL     |       poteriavusi, pasninkavusi ir už savo nusidėjimus atgailą
178 XL     |            ir jos tėvas neišleistų už Pinčuko (o jis didesnis
179 XL     |       Pinčuko (o jis didesnis esąs už ją burtininkas, tai jau
180 XL     |        auštant atlėkęs užsakų. Bet už tai jį dievas nubaudęs.
181 XL     |        susidėjęs su arkliavagiu, o už jų dar stovi tėvas raganius.~   
182 XL     |        karčemninku Šešelga keršija už arkliavagio Raupio nužudymą.
183 XL     |         gedulingas mišias užpirkti už arkliavagio dūšią. Tą ir
184 XL     |     Baltaragis ją norėjęs išleisti už Pinčuko) ir ragana nebuvusi,
185 XL     |         veltui ji patarė kaimui ir už arkliavagį užpirkti mišias,
186 XL     |      Bernardui:~    - Išveskite ją už mano parapijos ribų, duokite
187 XLI    |            galvojo pavedėti Uršulę už pirmo kalnelio, duoti ten
188 XLI    |     keturis vėjus. Kur čia ją vesi už parapijos ribos? Ir taip
189 XLI    |            Benjaminas. Vos nutempė už kalnelio ir buvo beketinąs
190 XLI    |            darysi? Reiks ją varyti už parapijos ribų. Tiktai žinia
191 XLI    |      Benjaminu nesipriešino, paėmė už pavadžių galų, prikėlė Uršulę,
192 XLI    |          sprandą reiktų užvažiuoti už tokį mokslą, bet čia jis
193 XLI    |           paprašo atlaikyti mišias už Uršulės vėlę.~    - O čia
194 XLI    |      tiltelio.~    Supyko klebonas už tokį savo tarnų kvailumą
195 XLI    |            kalbėdami sveikamarijas už kitas vėles, sukalbėdavo
196 XLI    |     sukalbėdavo po sveikamariją ir už nekaltos mergelės Uršulės
197 XLII   |        tave auksu apipilsiu?~    - Už ką gi taip? - nustebo Visgirda
198 XLII   |          proto išėjęs. Nuvežk mane už jį piršliais pas Baltaragio
199 XLIII  |         kalvę su gryna sąžine, kad už viską atkentėjo ir padarė,
200 XLIII  |          kaip naktis į pačią kertę už stalo.~    Visa laimė, Šešelga
201 XLIII  |            O Girdvainis, atsisėdęs už stalo, tarytum visai nepastebėjo
202 XLIII  |  atsipeikėjęs keturpėsčias nulindo už alaus statinių ir nesavu
203 XLIII  |          lauko.~    Paskui, užėjęs už kampo, pasižiūrėjo, iš kurios
204 XLIV   |        nežinojo, kad, atkeršydamas už obuolmušius, išlaisvina
205 XLIV   |           nei miręs, buvo užlindęs už statinių ir visas iš baimės
206 XLIV   |  Baltaragio malūną. Man reikia jam už akių užbėgti. Na, tai lįsk
207 XLIV   |        tavim terilotis! - Pagriebė už sprando besikeliantį Šešelgą
208 XLIV   |  pasišokdamas, užbėgti Girdvainiui už akių, kad tas nenueitų į
209 XLIV   |          tai slapstėsi kaip kiškis už kiekvieno akmens ar kelmo.~   
210 XLIV   |  Girdvainio pasivyti, o juo labiau už akių užbėgti. Jį apakindavo
211 XLIV   |           turėjo klupti ir slėptis už kiekvieno akmens ar kelmo.
212 XLIV   |      pakalnėmis užbėgo Girdvainiui už akių, nusiplėšė karną, sumezgė
213 XLV    |       švietė kažkokia pašvaistė, o už langų skardeno kažkoks nepaprastas
214 XLV    |          dukra pasveiko. Atsisėdęs už stalo, valgė už du, lyg
215 XLV    |          Atsisėdęs už stalo, valgė už du, lyg iš badų parėjęs,
216 XLV    |            pasivaideno Jurgai, kad už lango stovi baisiai nuliūdęs
217 XLV    |          vienmarškinė į kiemą. Bet už lango Girdvainio jau nebuvo.
218 XLV    |            pakilo Pinčukas ir šoko už akių. Nusigandusi Jurga
219 XLVI   |    stengdamasis nučiupti nenaudėlį už ragų. Bet Pinčukas jo, kaip
220 XLVI   |      sustingo.~    Tada jį nučiupo už rago Jurgutis.~    Bet nespėjo
221 XLVII  |     uždegęs Girdvainis, keršydamas už savo obuolmušius. Jį patį
222 XLVII  |        kalvis nepatikėjo ir priėmė už priekvailio ir dar pakvaišusio
223 XLVII  |        palikęs, o Jurgučio guolyje už žaizdro nė kvapo. Kur jis
224 XLVII  |           o jis norėjo užbėgti jai už akių ir sugauti į savo glėbį,
225 XLVII  |          jau buvo sučiupęs Pinčuką už rago, bet čia padangėje
226 XLVIII |            sukdavęs malūno sparnus už vėją. Paskui, pamatęs, kad
227 XLVIII |             kada pagaliau atkentės už savo burtus ir gaus išrišimą.~   
228 XLVIII |       atbėgęs Jurgutis nučiumpa jį už to rago ir perkūnas, trenkęs