Chapter

  1 I      |         neįstengdavo atvažiuoti. Vos tik privažiuodavo prie šakoto
  2 II     |             ir už paties velnio, kad tik nereikėtų daugiau gaišti
  3 II     |             piršliai pro malūną kaip tik pas juos suka.~    - Ar
  4 II     |                     Tai mums jo kaip tik ir reikia, - sako tas žilabarzdis
  5 II     |            šitos ieškote?~    - Kaip tik tos pačios, - atsakė patenkintas
  6 III    |           viską iki galo išpasakoti, tik bijojo kleboną žadinti.
  7 III    |         užmigo, visai užmiršdamas ne tik keistą atsitikimą jo parapijoje,
  8 III    |         taigi buvo su kuo susiremti. Tik Uršulė būtų buvusi ne Uršulė,
  9 III    |             žadanti sugrįžti? Uršulė tik peržegnodavo ir išplūsdavo
 10 IV     |       raukšlelės Uršulės veide, vien tik pagalvojus, kad jau išpirkusi
 11 V      |            Paskui jaunikį su piršliu tik dulkių stulpai, jei vasarą,
 12 V      |            gyvenimą, o Girdvainis ne tik neramstė, bet su tais savo
 13 V      |     Girdvainiui kelią, kai tas, kaip tik jos ieškodamas, norėjo pereiti
 14 V      |             matęs. O tokios jam kaip tik ir reikėjo.~    - Nepaprasta
 15 VI     |             savo malūno ir per jį ne tik pats save, bet ir visą dievo
 16 VI     |           tarsi jų visai nebūtų. Jam tik vienas malūnas niekada iš
 17 VI     |          tokių kalbų, nors Uršulė ne tik paraudonuodavo, bet ir meiliau
 18 VI     |           lauki? Eik sau. Man vienam tik ramiau bus.~    Uršulė,
 19 VII    |              bei niurnančia davatka. Tik vieną pavasarį, kai papūtė
 20 VII    |              tebeskambėjo visur, kur tik jis pasisukdavo, nei tos
 21 VII    |          nelaimei, juo susirūpino ne tik Uršulė, bet ir vienas kaimynas,
 22 VIII   |            pačiu savimi, nesidomėjo, tik amžinai snūduriuodavo, klausydamasis
 23 VIII   |              drąsesnieji piemenys ne tik prikeldavo Pinčuką, bet
 24 VIII   |        galvos nematytą svečią. "Kaip tik pirklys!"-pagalvojo, o paskui,
 25 VIII   |           ežero pusėje nuskambėjo ar tik jam pasigirdo piršlių skambalai.~   
 26 VIII   |              galiu dar palaukti, kad tik malūnas ūžtų.~    Baltaragis
 27 IX     |                       Malsi nemalsi, tik nieko iš to neišeis, - kratėsi
 28 IX     |            ar pas Baltaragio Uršulę, tik kad bent kartą nuvežtum
 29 IX     |           jaunavedžius išsivytų.~    Tik vienas tas rūpestis drumstė
 30 IX     |            kartą dariusi burtus, kad tik Baltruką į savo pusę palenktų),
 31 IX     |           nepastebėjo. Pravažiuodami tik apnešė dulkių debesiu to
 32 X      |      piršlybas man už dyką maltum ne tik ligi savo gyvos galvos,
 33 X      |         pavirsti jos naujais namais. Tik dabar pastebėjo, kokiais
 34 X      |        skardžiu skrendančią Marcelę. Tik kol jis atbėgo, Marcelė
 35 XI     |             Baltaragio. Tada ji kaip tik po širdimi nešiojo.~   
 36 XI     |    raukšlėmis ii susirūpindama. - Ar tik ne per anksti?.. Bet pakentėk,
 37 XII    |            aiškiai girdėjo tą kalbą, tik negalėjo nieko suprasti.
 38 XII    |            ramiai miegojo naujagimė. Tik kartis palubėje girgždėjo,
 39 XII    |             lopšio, lyg suakmenėjęs, tik per jo veidą slinko neramūs
 40 XII    |          įsiklausė - tylu, nė garso. Tik lingė palubėje girgžda.
 41 XII    |         dingo? Bet ar buvo ji, o gal tik jo ilgesio svajonė, kuri
 42 XIII   |            kūdikį.~    O Uršulė kaip tik atėjo, išgirdusi apie Baltaragio
 43 XIII   |            Užauginsiu tau dukterį... Tik pats kad susiprastum...
 44 XIII   |        nepradžiugino Baltaragio. Jis tik šnairomis žvilgtelėjo į
 45 XIII   |         svetimą vaiką užauginti, kad tik susiprastų... Bet kur toks
 46 XIII   |             Baltaragio akis, kur jis tik pažvelgdavo, visur vaidenosi
 47 XIV    | susikrimtusio, ji niekada jo nematė. Tik jautė jo begalinę meilę,
 48 XIV    |              jis čia apsidžiaugė? Ar tik visai nepakvaišo? Tai, pati
 49 XIV    |              O Baltaragiui tada kaip tik šovė į galvą: kodėl jis
 50 XIV    |           mano dukterį.~    Pinčukas tik apsidžiaugė:~    - Gerai, -
 51 XIV    |              šventai to laikėsi: kai tik pamatydavo moterį, tuojau
 52 XV     |            dalykų. O Baltaragis negi tik už jo sąmojį visą laiką
 53 XV     |         Gudresni žmonės spėliojo, ar tik ne Juodvalkis viską padarė.
 54 XV     |         Juodvalkis. - Nori, aš ją ne tik iš tavo malūno iškraustysiu,
 55 XV     |     išbandyti. Naktis pasitaikė kaip tik labai tamsi ir su perkūnijomis,
 56 XV     |          gerai, - tarė jam kalvis, - tik žiūrėk man, niekam neprasitark,
 57 XV     |       išsikapstė, Jurgutis nežinojo, tik girdėjo, kad ji tą pat rytą
 58 XVI    |           atsižiūrėti negalėjo. Kaip tik apie tokią snūduriuodamas
 59 XVI    |          sunykęs buvo. Tai ir pasakė tik tiek:~    - Taip sau pakeleivinga.
 60 XVII   |         laiko iš Uršulės sijono liko tik suodinas škurlys ir nemalonūs
 61 XVII   |        Žaizdras įsiliepsnojo, kad ne tik kibirkštys, bet ir liepsna
 62 XVII   |              šį kartą nenusišnypštė, tik atsiduso ir taip graudžiai
 63 XVII   |           žiūrėjo, kur ji nubėgo, ir tik vėlai vakare sugrįžo į kalvę.
 64 XVII   |           Man jo visai nereikia. Dar tik miltus prišnypš, amžinai
 65 XVII   |  šnirpščiodamas.~    O Jurgutis kaip tik buvo viršuje prie girnų,
 66 XVII   |      atitrūkai ir malūne netinki. Ar tik nenori kur piršliais važiuoti?~   
 67 XVII   |             Jurgutis nieko neatsakė, tik pašnairavo su priekaištu
 68 XVII   |           Pakvailios, ir praeis, kad tik nenusiskandintų.~    Jurgutis
 69 XVII   |      pasaulio galą. Bet niekur nėjo, tik sukosi užburtame rate, bijodamas
 70 XVII   |         nežinodamas, ko stvertis, ir tik vieno bijodamas, kad piršliai
 71 XVIII  |        žaizdre.~    O Jurgutis, kaip tik laiku iššokęs iš kalvės,
 72 XVIII  |             čia painiosis? Saulė dar tik leidžiasi.~    - Tu man
 73 XVIII  |              išvengti velnio keršto. Tik nieko negalėjo sugalvoti,
 74 XIX    |          pažinęs iš balso Pinčuką. - Tik tau kažko trūksta. Išlėkei
 75 XIX    |             aukso kalnus už dukterį, tik Baltaragis kaip nusispiovė,
 76 XX     |               dar tėvų tėvo paliktą, tik Anupras pertarė:~    - Kam
 77 XX     |        Nesvarbu, kuo važiuosime, kad tik nuvažiuotume.~    - O kodėl
 78 XX     |        kartais, o ir piršlys buvo ne tik susirūpinęs, bet ir kažkoks
 79 XX     |               Dabar tegu lekia, kiek tik gali.~    Girdvainis pažiūrėjo
 80 XX     |              bet lėkte nulėks, jeigu tik vežimo nesudaužys ir vadelės
 81 XX     |       smarkiau paleido arklius, kiek tik jie įkabina, kad net kvapą
 82 XX     |              toliau nuvažiuosite. Ar tik nesuklydote?~    - Ne, -
 83 XX     |            Visur tokios ieškojome ir tik čia suradome. Tai į sveikatą,
 84 XXI    |           nieko negalėjo padaryti ir tik veltui kankinosi. Dieną
 85 XXI    |              velnio pagalba?~    Kai tik užėjo Raupiui velnias galvon,
 86 XXI    |     vaidenosi!), ar kas nesiveja, ir tik gerai įsiklausęs (vis tos
 87 XXI    |              atsakė Pinčukas. - Kaip tik šiandien man reikia su juo
 88 XXI    |          Šešelga pamatyti, o velnias tik pasipurtė ir įlindo pro
 89 XXII   |          velniška nuogybe, Raupys ne tik prasiblaivė, bet ir plaukai
 90 XXII   |        atsipeikėjo ir tarė:~    - Ar tik ne mano dūšios atėjai? -
 91 XXII   |              Aš jau sugalvojau, o tu tik padaryk, - pasakė Pinčukas
 92 XXII   |             prie kamaros durų, spėjo tik nugirsti, kad eina kalba
 93 XXII   |              prikišo ausį prie durų, tik nieko negalėjo išgirsti,
 94 XXII   |          kaip dar niekada. - Aš, kai tik nučiupsiu juos, tuojau per
 95 XXII   |            Šį kartą aš nepasilaksiu, tik išsipagiriosiu. Turiu svarbų
 96 XXII   |         dabar atėjęs griuvo į guolį, tik negalėjo užmigti. Buvo įžeistas
 97 XXII   |           išduoti viską Girdvainiui, tik bijojo arkliavagio ir velnio
 98 XXIII  |        Palauk! - šūktelėjo, bet pats tik savo balsą išgirdo. - Palauk!
 99 XXIV   |        atlyžo ir sako:~    - Tuojau. Tik dulkes nuo altoriaus nušluostysiu
100 XXV    |               o pamokslą pasakė kaip tik labai smarkų apie visokius
101 XXV    |              Girdvainio arklius kaip tik tada, kai jiedu atvažiavo
102 XXV    |   arkliavagis nutykojo tą progą kaip tik tada, kai Girdvainis buvo
103 XXV    |            ankstyvosioms mišioms, ir tik tada, gerai išplūdusi Jurgą,
104 XXV    |              su maišu ant pečių kaip tik prie bažnyčios. Kai nusileido,
105 XXVI   |      sumindžiojo jo širdį!), bet vos tik priėjo prie jų, kai šie
106 XXVI   |             kiaurai žemę neprasmego, tik, burbuliuodamas degtinę,
107 XXVI   |              jau neša, kad nori, vis tik jis neturi kur dėtis), kiek
108 XXVI   |                 Bet ir visa tai buvo tik vienas niekas, prisiminus,
109 XXVI   |               Kalvis ir spėliojo, ar tik Jurgutis nenusiskandino
110 XXVI   |            kvailiuką ir pasigailėjo. Tik jis pats niekur negalėjo
111 XXVII  |       atvažiuos ir išgelbės dukterį. Tik ta viltimi ir gyveno Baltaragis.~   
112 XXVIII |         pavirtęs! Ne žmogus jau, bet tik žmogaus šešėlis. Būtų praėjęs
113 XXVIII |            norėjo, ir pats nežinojo. Tik pasižiūrėjo į Girdvainio
114 XXVIII |             Bet Anupras pasižiūrėjęs tik tiek pasakė: - Užteks tau
115 XXIX   |           Anupras net krūptelėjo, ar tik nesivaidena kartais Baltaragio
116 XXIX   |                     Ar dar gyvas, ar tik tavo šešėlis iš ano pasaulio
117 XXIX   |              vieno - viską užmiršti. Tik širdis neklausė. Ji visą
118 XXIX   |              neabejodamas Anupras. - Tik tu viena gali čia padėti,
119 XXIX   |             galima išgelbėti. Reikia tik gerų norų ir valios.~    -
120 XXIX   |          užsikniaubusi ant palangės, tik jos pečiai krūpčiojo, o
121 XXIX   |          vienas viską suprasdamas. - Tik tos pelėdos ar šikšnosparnio
122 XXIX   |           pavasario pūga pasikėlusi, tik visa troba krūptelėjo ir
123 XXIX   |            jis sustingo be žado.~    Tik prieš rytą, kai pirkioje
124 XXX    |      Girdvainis iš karto nepažino ir tik vėliau suprato, su kuo buvo
125 XXX    |                  Gal pavogiau, o gal tik padėjau pavogti, - iš tolo
126 XXX    |            čiupo ir, rodos, sučiupo, tik pasižiūri - tuščia sauja,
127 XXX    |        atgaudamas žadą.~    Jis kaip tik ieškojo Girdvainio, per
128 XXX    |        Jurgos ašarų ir supratęs, kad tik Girdvainis gali ją išgelbėti.
129 XXX    |             bet tau viską pasakysiu. Tik vis tavęs negalėjau surasti.
130 XXX    |                Kas čia per galas? Ar tik vėl nesivaidena?" - dar
131 XXXI   |            karčemos ir atsivedė porą tik ką Raupio pavogtų arklių.
132 XXXI   |           patys paukščiai sukasi? Ar tik ne čia visa nelaimė slepiasi?~   
133 XXXII  |         kažkaip nesisekė, viskas, ką tik paims, sprūdo iš rankų.
134 XXXII  |      užmirštų, visko išsižadėtų, kad tik jį sutiktų ir pamatytų,
135 XXXII  |            ir Jurga, nesitverdama ne tik staklėse, bet ir visoje
136 XXXII  |            pasitikti Girdvainio, kad tik būtų žinojusi, kur jį surasti.
137 XXXIII |              negalėjo suprasti. - Ar tik ne Jurgutis kartais, - pagaliau
138 XXXIII |               susirūpino kalvis.- Ar tik, sakau, su arkliavagiais
139 XXXIII |             O Jurgutis tuo metu kaip tik stovėjo už kalvės kampo
140 XXXIII |            kulkomis, - gerai taikyk, tik nepataikyk mano Jurgučiui. (
141 XXXIII |           kartą, antrą ir išbaidysi. Tik va, pavasarį perkūnas gali
142 XXXIV  |          zuikis, kurtų vejamas. "Kad tik greičiau ligi karčemos, -
143 XXXIV  |      išgelbės."~    Bet Šešelga kaip tik priešingai galvojo. "Kad
144 XXXIV  |             priešingai galvojo. "Kad tik neatbėgtų arkliavagis į
145 XXXIV  |              kur nors ant arimų, kad tik nereikėtų jo daugiau matyti."~   
146 XXXIV  |                Paslėpk kur nors, kad tik vyrai neatrastų. Dešimt
147 XXXIV  |              į pirmo arklio odą kaip tik pro tą vietą, pro kurią
148 XXXIV  |             Girdvainio arklius, kaip tik jį perspėjo nelįsti į tuos
149 XXXIV  |         gėrimo, prašau, gerkit, kiek tik norit. Šiandien už dyką
150 XXXIV  |         eržilų ir kuriose dabar kaip tik yra pasislėpęs arkliavagis
151 XXXIV  |            su kuolu į kaktą, kad jis tik viauktelėjo ir atgal įsmuko
152 XXXIV  |        suspigo ir išskrido.~    - Ar tik ne arkliavagio dūšia? -
153 XXXV   |            šaukė antrą kartą - tylu, tik krūmai patamsyje čeža, pašaukė
154 XXXV   |         galvos po kepure pasišiaušė. Tik klaikiai nusižvengė kažkas
155 XXXV   |            pėda, kurią spiaudė, kaip tik ir yra jo bėrosios. - Kad
156 XXXVI  |           ten ir prasidėjo maras. Ar tik ne jie ir užnešė?~    O
157 XXXVI  |           pavogti. Bet ir tie, jeigu tik nugaišdavęs jų arklys, nustodavo
158 XXXVI  |         išėjo. O bus dar blogiau. Ne tik arkliai išgaiš, bet ne vienas
159 XXXVI  |             apie tuos, kurių nematė, tik šiaip piktą akį turėjo.
160 XXXVI  |          kurios pėdą užbūrė. Tada ne tik visų dantų neteksi, bet
161 XXXVII |          užmigo.~    O Pinčukas kaip tik nutykojo tą akimirksnį ir
162 XXXVII |          kalvę. Vakare jis buvo kaip tik atėjęs atsiprašyti Baltaragį
163 XXXVII |          Jurgutis, kas čia atsitiko, tik, baisiai išsigandęs, nubėgo
164 XXXVII |             sumišęs Baltaragis. - Aš tik pelėdą pašoviau... Neūkaus
165 XXXVII |                  Jurga visa drebėjo, tik ne šaltis ją krėtė. Ji spėliojo
166 XXXVII |              kailiniais ir norėdamas tik vieno - greičiau užmigti
167 XXXVII |           dienos bėga, metai slenka. Tik malūnas visą laiką ūžia,
168 XXXVII |              ežerą. Ak, tai ne pūga, tik jo širdis nerimsta. Bet
169 XXXVII |              Ne, viso to nebuvo. Tai tik sapnas, klaikus sapnas,
170 XXXVII |           sparnus. Ne, visa tai buvo tik sunerimusios širdies klaikus
171 XXXVIII|            čia per nakties monai? Ar tik ne pavasario mėnesiena su
172 XXXVIII|             Pinčukas nieko neatsakė, tik atkišo savo kanopą. Bet
173 XXXVIII|             su bedančiu Šešelga.~    Tik apmaudas apmaudu, piktumas
174 XXXVIII|              nepažįstamas ubagas. Ar tik nepablūdęs kalvio Juodvalkio
175 XXXVIII|               Bet aš visai nepykstu, tik gera tau linkiu.~    - Atstok,
176 XXXVIII|         neklausysi, nieko nelaimėsi. Tik pati per savo burtus pražūsi.~   
177 XXXVIII|        atsipeikėjusi iš baimės, kaip tik buvo linkusi su juo pakalbėti.
178 XXXVIII|       išsigandęs, nulėkė, o jai liko tik senas apmaudas.~    - Palauk,
179 XXXVIII|          pristojo? - susidomėjo.- Ar tik ištekėti nesirengia? Bet,
180 XXXIX  |           anksti iš ryto - buvo kaip tik penktadienis - viena davatkėlė,
181 XXXIX  |      Klebonas Bonifacas Bobinas kaip tik rengėsi eiti į bažnyčią
182 XXXIX  |            galvos ėmė šiauštis, vien tik pagalvojus, kokia velniava
183 XL     |           malūno iškrikę, o pasilikę tik jiedu su Baltruku. Ir tas
184 XL     |            nors ir užsaldinusi buvo, tik sriūbtelėjęs ir išspiovęs,
185 XL     |    skaistybės apžadus, bet ji Uršulę tik išjuokusi ir nieko nedariusi,
186 XL     |        prisiminęs, kad šiandien kaip tik tas mišias turėjo atlaikyti.~    -
187 XL     |           bet nieko nepadėjo, ir kai tik klebonas giedodavęs mišparus,
188 XL     |          nors ir sunkiausią atgailą, tik duokite išrišimą, - sukniubo
189 XLI    |      jomarkus nebūdavo. Susirinko ne tik Švendubrės bažnytkaimis,
190 XLI    |     nusigando - kas gi dabar bus? Ar tik neužgrius ant jo galvos?
191 XLI    |          paprastai išbandyti, reikia tik žinoti.~    - Mokytas žmogus
192 XLI    |          pažiūrėjo - nieko nematyti, tik vanduo sūkuriuodamas plaukia,
193 XLI    |          kiti arklio kanopą matę. Ar tik nepasivaideno arkliavagio
194 XLII   |       pradžių Visgirda pagalvojo, ar tik nebus kalvio Juodvalkio
195 XLII   |          kurio niekada nebuvo matęs, tik daug apie jį girdėjęs.~   
196 XLII   |              irgi atpažino Visgirdą, tik nežinojo jo minčių ir ketinimų.
197 XLII   |     prisivilioti, - galiu nuvežti... Tik koks iš tavęs jaunikis:
198 XLII   |              susidomėjęs Visgirda, - tik nežinau, ar tu galėsi?~    -
199 XLII   |      Pinčukas, viskam pasiryžęs, kad tik pavyktų piršlybos.~    Tada
200 XLII   |             įlindo į tabokos ragelį, tik uodegos galiukas liko.~   
201 XLII   |           parsinešęs, bet jos galybe tik vieną kartą galėjo pasinaudoti,
202 XLII   |              galima viską pataisyti. Tik Pinčukas, uždarytas ragelyje,
203 XLII   |            negalėsi padaryti, nebent tik girtuoklius baidysi.~   
204 XLIII  |           pavargėlį su pasagomis. Ar tik ne jį buvo sutikęs prieš
205 XLIII  |           klausydamas krūptelėjo. Ar tik šitas pakvaišėlis ne jo
206 XLIII  |             Jurgutis nieko nežinojo, tik atkišo nelemtas pasagas,
207 XLIII  |         pirmą ir trečio paprašė.~    Tik tada Šešelga atsigodo ir
208 XLIII  |         atsigodo ir suprato.~    "Ar tik ne Girdvainis bus?" - pats
209 XLIII  |              jokios naudos neturėjo, tik priepuolį gavęs, kai Raupį
210 XLIII  |             kad liks nepakartas, bet tik be reikalo šią baimę kentė.~    -
211 XLIV   |             drebėjo, laukdamas galo. Tik tada atsipeikėjo, kai pro
212 XLIV   |         tėškė į vidurį liūno, kad to tik kojos suvyburiavo ore ir
213 XLIV   |              jų, nieko nepaisydamas, tik norėdamas greičiau juos
214 XLIV   |             bus paskui, tas bus, kad tik suspėtų, kol žaibas jų nenutrenkė.
215 XLIV   |              bet nepataikė Pinčukui, tik pušį pargriovė, kuri griūdama
216 XLV    |          kokia gera būsiu.~    Tėvas tik žiūrėjo į dukterį ir šypsojosi.
217 XLVI   |             neišeidamas iš malūno ir tik savo sielvartu gyvendamas,
218 XLVI   |        patalas dar šiltas. Matyt, ne tik jam pasirodė, bet ji tikrai
219 XLVI   |             mane apgauti, netekai ne tik žento, bet ir dukters.~   
220 XLVII  |             malūno griuvėsiais, kaip tik toje vietoje, kur buvo nukritę
221 XLVII  |       atpažinti. Žmonės spėliojo, ar tik čia nebus žaibo nutrenktas
222 XLVII  |         visas virpėjo iš baimės, kad tik laiku suspėtų ir kas nors
223 XLVII  |           paskutinis noras. Jis kaip tik tada atbėgo į malūno kalną,
224 XLVII  |         žmonių likimai susikirto, ir tik atminimas bepaliko, iš kurio
225 XLVIII |          gyvi visi tie bičiuliai: ne tik Baltaragis su savo dukra