Chapter

  1 I      |          galvą dar labiau išbaldavo. Ką galvodavo ir ką jausdavo
  2 I      |           išbaldavo. Ką galvodavo ir ką jausdavo senas malūnininkas,
  3 II     |              tikra malūnininke, apie ką seniai veltui svajojo),
  4 II     |           klastinga šypsena, tarytum ką apgauti rengdamasis ir jau
  5 II     |           nedovanotinas įžūlumas, už ką jis teisingai buvo nubaustas.
  6 II     |   užsikabinęs už krūmo, ten ir liko. Ką su juo veiksi, velnio suterštu
  7 III    |     knarkiančio klebono, nežinodama, ką daryti. Baisiai liežuvį
  8 III    |           pabučiavo jam ranką.~    - Ką sakai, klebonėli? - paklausė.~   
  9 III    |            visai sumišo ir nežinojo, ką sakyti. Tai pasiėmė savo
 10 III    |         velnių raganių.~    - Na, ir ką gi papasakosi? - susidomėjo
 11 III    |             klebonas.~    - Ogi štai ką! - Uršulė pasidėjo ryšulėlį
 12 III    |           sau eiti. O aš pagalvosiu, ką čia reiks daryti.~    -
 13 III    |               sutiko klebonas. - Jei ką naujo sužinosi, pasakyk
 14 III    |        ištirti kaip reikia, neturėjo ką daryti. Be to, čia bažnyčia
 15 III    |            klebonijos ir nebežinojo, ką daryti. O gandai apie Baltaragio
 16 III    |           pasaulio galas artėjo, bet ką čia viena Uršulė galėjo
 17 IV     |             ir garsiai tarė:~    - O ką aš su tavim, tetule, kalbėsiu?
 18 IV     |               rimtai tarė:~    - Tai ką aš, tetule, turiu daryti,
 19 IV     |              dienos davatkyne. Daryk ką nori, tetule, tiktai ne
 20 IV     |             jo sužadėtinė esi.~    - Ką tu kalbi, dukrele? - nesuprato
 21 V      |                    O gal ir manasis? Ką tu žinai? - pyktelėjo Jurga,
 22 V      |        Tiktai širdis krūptelėjo, lyg ką nujausdama. Nors ir apšauktas
 23 VI     |            su tuo savo malūnu ar dar ką nors prasimanąs.~    Baltaragis
 24 VII    |          išvedė seną berną. Kur ėjo, ką darė, vis akyse vaidenosi
 25 VII    |       persekiojo, ir jis nežinodavo, ką bedaryti. Tada, sustabdęs
 26 VII    |                Gal tu sergi, gal tau ką skauda?.. Pasakyk, lengviau
 27 VIII   |              ūžimo, parūpdavo.~    - Ką jis ten mala? - pagalvodavo,
 28 VIII   |           Pinčukas nueiti pažiūrėti, ką Baltaragio malūnas mala.
 29 VIII   |      išsprūdo Baltaragiui.~    - Bet ką tu man už tai duosi? - mandriai
 30 VIII   |         atiduotum tą, ko neturi, bet ką turėsi, kai vesi, tai padėčiau.~    -
 31 VIII   |      Pinčukas, - o kad neužmirštume, ką sutarėme, pasirašysime.~    -
 32 IX     |          kalvę marčios dar nereikia. Ką senė pasakytų? Su šluota
 33 IX     |         Baltaragis tiesiog nežinojo, ką daryti, kaip čia Uršule
 34 IX     |              palubėmis pro aukštinį. Ką daugiau darysi, kai reikia
 35 IX     |              klebonui pasiskųsi, bet ką tas padės? Juk skaistybės
 36 X      |             ir užbėgo į viršų.~    - Ką tu čia darysi, mano paukštele? -
 37 XI     |            nujautimo.~    - Marcele, ką tu darai? - nesavu balsu
 38 XI     |             ir Baltaragį, nežinantį, ką daryti, tiktai iš sielvarto
 39 XI     |              kuris vis dar nežinojo, ką daryti.~    - Tau čia nėra
 40 XII    |           plaukus. Tada jis suprato, ką neapdairiai Pinčukui buvo
 41 XII    |             nuo lopšio. - Neišmanau, ką čia ir bedaryti? Laukiu
 42 XII    |           prie stalo, neišmanydamas, ką čia dabar daryti, tai apsidairęs
 43 XIII   |              apsidairė, nežinodamas, ką daryti. Tada Uršulė, nusišluosčiusi
 44 XIII   |         pasiryžusi, neatstojo.~    - Ką darysi, kvaišeli, su vaiku? -
 45 XIII   |    susimąstęs į malūną, nežinodamas, ką daugiau daryti.~    Pamažu
 46 XIII   |                Susipras Baltrukas... Ką jis darys su vaiku be pačios?~   
 47 XIV    |      pageltusius lapus.~    Kur ėjo, ką darė, vis iš galvos jam
 48 XIV    |             tada Baltaragis vargu ar ką būtų padaręs, svyruodamas
 49 XIV    |            Baltaragis ir tarė:~    - Ką čia dabar su tavim darysi?
 50 XIV    |           Metas pradėti darbą.~    - Ką liepsi daryti? - sukruto
 51 XIV    |              sucypė velniukas.~    - Ką tu sakai? - krūptelėjo Baltaragis
 52 XV     |    neapsieita be velnio), o dabar už ką gi maltų?~    Gudresni žmonės
 53 XV     |         kalvę.~    - Daryk, kaimyne, ką nori, - tarė netekęs vilties
 54 XV     |      žegnojosi:~    - Ar aš akla, ar ką? Pati savo akimis mačiau.
 55 XV     |    šimtakvoldį sijoną. Geldą paliko (ką veiksi su kiauru daiktu),
 56 XVI    |             Kaip tada jis gyventų ir ką darytų? Negi vėl kiurksotų
 57 XVI    |           velniuko širdį įsimetė, ar ką jau, kad jis net sublogo,
 58 XVI    |               visą laiką galvodamas, ką čia nuo jo malūnininkas
 59 XVII   |           apvalyti suodžius kalvėje. Ką darys Jurgutis, šluostydavo,
 60 XVII   |            ir neatsižiūrėčiau.~    - Ką tu čia prasimanai, Jurguti? -
 61 XVII   |          susirūpindavo kalvis. - Bet ką čia padarysi? Pakvailios,
 62 XVIII  |              to raganiaus dukterimi. Ką darytum, tokią gavęs? Visą
 63 XVIII  |              iš proto kraustosi. Bet ką čia padarysi? Jis nežinojo,
 64 XIX    |     pajuosčio sijoną ir nežinodamas, ką atsakyti.~    - Ar aš? -
 65 XIX    |        tiktai nusikvatojo.~    - Tai ką, nenori taikytis? - visiškai
 66 XX     |          Girdvainis.~    - Girdėjai, ką žmonės kalba? - atsakė susirūpinęs
 67 XX     |       pakeliui nugrioviau.~    - Tai ką dabar darysi? - nusijuokė
 68 XX     |        pasakys, taip ir bus.~    - O ką tėvelis gali pasakyti, negi
 69 XX     |          jaunieji iš viso negirdėjo, ką seniai kalba, nes jie tarp
 70 XX     |             kalbėjo. O ta kalba daug ką jiems sakė, nes jie pasijuto,
 71 XXI    |            jais išvažiuoti į Prūsus. Ką darė, kaip stengėsi, nieko
 72 XXI    |        vadins! Nesulaukta galva, dar ką prasimanys!~    - Kam Šešelga,
 73 XXI    |                 atsiduso Pinčukas. - Ką dabar darysi! Už tai aš
 74 XXI    |          ausį prie durų ir klausėsi, ką velnias su arkliavagiu tariasi.~   
 75 XXII   |           Šešelga taip ir nenugirdo, ką velnias su arkliavagiu tarėsi.
 76 XXIII  |             ir ne viską nugirsdamas, ką jam uošvis sako, bet savo
 77 XXIII  |        kelias, bet vienu rūpesčiu ne ką galėjo padėti. O Girdvainiui
 78 XXIII  |                Išgersime, svotai, ar ką?~    - Išgersime, - sutiko
 79 XXIV   |                 Spėsi. Nedega.~    - Ką tu žinai, gal man dega? -
 80 XXIV   |          Užkerėtas esi, - sako, - ar ką jau? Tegu kerai pirma praeis,
 81 XXIV   |       nusižiovavo ir sako:~    - Na, ką čia dabar su jumis darysi?
 82 XXIV   |               Kalbėkite poterius, ar ką jau?~    Atkalbėjo tada
 83 XXV    |            buvo Pinčukas ir Raupys. "Ką jie čia darys?" - galvoju.
 84 XXV    |       susisuko.~    Žmonės nežinojo, ką manyti ir kuo tikėti. Visaip
 85 XXVI   |              niekam nieko nepasakęs, ką matęs ir pergyvenęs.~   
 86 XXVI   |        krūvos į krūvą, svarstydamas, ką gi daryti, kur dingti, nes
 87 XXVI   |          išėjo į lauką, nežinodamas, ką toliau daryti. Nuostabi
 88 XXVI   |           vieną žodį kam prasitarsi, ką matei ir girdėjai, tai ir
 89 XXVI   |              niekam nieko nepasakęs, ką matė ir žinojo, nes iš to
 90 XXVII  |        galvos, bet jis nežinojo, nei ką pačiam daryti, nei kaip
 91 XXVII  |             savo paslapties sunkumo. Ką čia bedaryti - neišmanė
 92 XXVII  |             užsidaręs būdavo malūne. Ką jis ten veikė, net duktė
 93 XXVII  |          klaidino Girdvainį.~    Tai ką čia galėjo padaryti pamesta
 94 XXVIII |             reikia gelbėti bent tai, ką dar galima išgelbėti, būtent,
 95 XXVIII |              einantį, su savim kažin ką kalbantį ir nieko nematantį.
 96 XXVIII |           žiūri ir pažinti negali. Į ką žmogus pavirtęs! Ne žmogus
 97 XXVIII |        Girdvainį, pertarė Anupras. - Ką dabar padarysi? Arba arkliai,
 98 XXVIII |             pagaliau tarė Anupras, o ką pasakyti norėjo, ir pats
 99 XXVIII |            jai į akis pažiūrėsiu? Ir ką pasakysiu?~    Nespėjo Anupras
100 XXIX   |           vos girdimai Baltaragis. - Ką čia dievas siunčia mums
101 XXIX   |         eisime į trobą, pasitarsime, ką čia mes galėtume padėti, -
102 XXIX   |              Senas aš žmogus, žinau, ką darau ir kalbu. Tiktai ar
103 XXIX   |            ir valios.~    - Nežinau, ką čia, dėde, kalbi, - tarė,
104 XXIX   |       Anupras. - Tau širdis pasakys, ką turi daryti. Turi jį beklaidžiojantį
105 XXIX   |              mergautines ašaras. Bet ką jos čia galėjo padėti, kai
106 XXIX   |           vienas į kitą, nežinodami, ką čia daryti ir kokią išeitį
107 XXIX   |             seniai gerai žinojo. Tai ką čia kalbėsi ir kaip padėsi?
108 XXIX   |             kitam savo jaunikio, bet ką jie čia galėjo padaryti,
109 XXIX   |         sidabro kulka pašausi.~    - Ką tu čia, svotai, niekus paistai, -
110 XXIX   |             kaip epušės lapas.~    - Ką tu čia, dukrele, prasimanai? -
111 XXX    |         prisisapnavo, ar tikrai buvo ką sutikęs ir kalbėjęs. Bet
112 XXX    |             ant manęs šiaudus.~    - Ką tu sakai? - nepatikėjo Girdvainis,
113 XXXI   |            patekę į svetimas rankas. Ką dabar Girdvainiui pasakysiu?
114 XXXI   |            Girdvainiui pasakysiu? Ir ką jis darys be jūsų?~    Susirūpinęs
115 XXXI   |       atsigręždamas ir svarstydamas, ką čia dabar daryti.~    O
116 XXXI   |        karčemos ir atsivedė porą tik ką Raupio pavogtų arklių. Paskui
117 XXXII  |            kažkaip nesisekė, viskas, ką tik paims, sprūdo iš rankų.
118 XXXII  |    užsisvajodama ir pati nežinodavo, ką begalvojo.~    Jurga šį
119 XXXII  |                     Nežūsi, dukrele, ką tu? - guodė tėvas ir pats
120 XXXIII | įsižiūrėdamas patamsyje į Baltaragį. Ką jis čia prasimanė? Gal iš
121 XXXIII |             nuo kalvės, nežinodamas, ką toliau daryti ir kur dingti
122 XXXIV  |         sumišo Šešelga, nežinodamas, ką daryti. Paskui prisiminęs
123 XXXIV  |                Darykit, geri žmonės, ką norit, - kryžiavosi Šešelga, -
124 XXXIV  |         atsikvėpdamas Šešelga.~    - Ką tu čia niekus paistai? -
125 XXXIV  |             Eikit, vyrai, pažiūrėti, ką jis čia meluoja? - pasiūlė
126 XXXIV  |           atsipeikėjo, vyrai aptarė, ką su arkliavagiu daryti. Niekas
127 XXXV   |               bet vis dėlto velnias: ką žinai, žmogus, ko jis gali
128 XXXV   |            tikri akiplėšos pasidarė, ką aš dabar darysiu?~    -
129 XXXV   |             nušauti. Dar jis nežino, ką aš jam ištaisysiu,- pasakė
130 XXXV   |         parodysiu tiems šunsnukiams, ką aš galiu!~    Patenkintas
131 XXXVI  |              O čia pavasaris artėjo, ką darysi pavasarį be arklio?
132 XXXVI  |          dūšią iš kūno varo.~    Bet ką dabar darysi? Padaryta -
133 XXXVI  |            kentė žmonės, nežinodami, ką daryti, ir tiek.~    Tiktai
134 XXXVI  |      sužinoti, ko čia buvo atjoję ir ką rengiasi daryti. Negi iš
135 XXXVI  |           nusiųsime pas Raupį.~    - Ką jūs, vyrai? - teisinosi
136 XXXVI  |           ligi gyvo kaulo.~    - Bet ką gi man daryti, pan Pinčuk! -
137 XXXVI  |        piktai atšovė Pinčukas.~    - Ką tu, pan Pinčuk? - nusigando
138 XXXVI  |             kitas pradėjo abejoti: o ką, gal tas velnio išpera ir
139 XXXVII |             o kitaip būtų nežinia už ką pražuvęs. Nesuprato Jurgutis,
140 XXXVIII|              iš skausmo ir nežinojo, ką daryli. Tokio nedėkingumo
141 XXXVIII|             visais prakeiksmais. Bet ką čia vienu keiksmu padarysi?~   
142 XXXVIII|             kažką reikia daryti. Bet ką galėjo padaryti vienas be
143 XXXVIII|        pažadėjo ir neištesėjo.~    O ką, jeigu jis taip padarytų,
144 XXXVIII|          apsiramino ir save drąsino: ką čia gaidžiai, juk su Uršule,
145 XXXVIII|             burtais galėsi padaryti, ką norėsi... Prisiviliosi Baltaragį
146 XXXVIII|          linkusi su juo pakalbėti. O ką, jeigu su jo pagalba būtų
147 XXXIX  |    pasistiprinti pasninko dieną. Bet ką ji atrado ąsotėlyje? - Nagi
148 XXXIX  |         patys nusigando ir nežinojo, ką daryti.~    - Suriškime,
149 XXXIX  |            kleboną. Tegu jis nutars, ką su ja daryti.~    Išmintingų
150 XXXIX  |        pritardami, pradėjo pasakoti, ką atradę davatkyne ir kokių
151 XXXIX  |            jis nieko nežino.~    - O ką tu pasakysi? - pagaliau
152 XXXIX  |               o paskui jau darykite, ką norite.~
153 XL     |        sąžinės priėmusi, nežinojusi, ką daryti. Tiesiog širdis plyšusi,
154 XL     |              o ji būtų jam patarusi, ką daryti ir kaip savo dūšią
155 XL     |          kaip arklio žiaunos, turėtų ką nors paveikti. Ar kokį dieglį
156 XL     |        dieglį į šoną įvaryti, ar dar ką padaryti. Bet, matyt, ir
157 XLI    |              žmonių spūstis atslūgo. Ką gi, pamatė raganą, ir gana.
158 XLI    |            paleisti tos raganos.~    Ką dabar darysi? Reiks ją varyti
159 XLI    |             į pasaulio galą?~    - O ką aš žinau? - atsakė nosį
160 XLI    |           pats klebonas daręs su ja, ką norėjęs.~    Taip bėdodami,
161 XLI    |              jos prisikentėjome.~    Ką dabar darysi? Nei ten, nei
162 XLI    |         stovime ant tilto, nežinome, ką daryti, ir pešamės.~    -
163 XLI    |        daryti, ir pešamės.~    - Tai ką? - atsišaukė antri. - Bandykime,
164 XLI    |     atsišaukė antri. - Bandykime, ar ką jau, kaip knygose parašyta?~    -
165 XLI    |              ta nespėjo nei suvokti, ką čia su ja daro, pastūmė
166 XLI    |       Uršulės tarsi ir nebuvę.~    - Ką judu padarėte? - užsipuolė
167 XLI    |              vėlę.~    - O čia dabar ką prasimanėte? - pasipiktino
168 XLII   |            auksu apipilsiu?~    - Už ką gi taip? - nustebo Visgirda
169 XLIII  |            po gaisro - nežinojo, nei ką pradėti, nei ką daryti.~   
170 XLIII  |        nežinojo, nei ką pradėti, nei ką daryti.~    Nesikęsdamas
171 XLIII  |           viską atkentėjo ir padarė, ką galėjo, savo nusikaltimams
172 XLIII  |              drebėdamas, išpasakojo, ką jis žinojo ir ko nežinojo.
173 XLIV   |       kantrybės išvestas Pinčukas. - Ką aš veiksiu su tokiu apsvilusiu,
174 XLIV   |          audrą pas savo nuotaką, bet ką darys be savo obuolmušių,
175 XLIV   |              nelaukia, nesiilgi, tai ką jis padarys viena savo pasiilgusia
176 XLV    |              dukrą ir nežinojo pats, ką galvoti. Negi iš tikrųjų
177 XLVII  |            iškvosti ir išsiaiškinti, ką jis čia kliedi ir kur tiesą
178 XLVII  |             paliko viršukalnėje, nes ką gi su akmeniu darysi?~