Chapter

  1 I      |   nuliūsdamas ir susirūpindamas, kad net žilų plaukų vainikas apie
  2 I      |         neįspėjamos paslapties, kuri net mandriausius suklaidindavo,
  3 I      |              pas Baltaragio dukterį. Net giedriausią pavakarę staiga
  4 I      |           piršliui, kad tas neužilgo net dievui atidavė savo melagio
  5 I      |       melagio dūšią, niekas nedrįso, net ir drąsiausieji, važiuoti
  6 I      |         velnias ją pasidabojęs. Kiti net spėliodavo, koks velnias:
  7 I      |           ant kalno, iš tolo matyti, net iš antros ežero pusės. Tai
  8 I      |             pirštus į tai žiūrėjo ir net patenkintas buvo, tai dabar,
  9 I      |             kas buvo linkęs patikėti net sena davatka.~
 10 II     |              kažkodėl apsidžiaugė ir net pralinksmėjo, kas su juo
 11 II     |           piršliai pasuks. Apie save net nepagalvojo, tiktai prisiminė
 12 II     |                  Kas gi čia dabar? - net nutirpo visa Uršulė.~   
 13 II     |              seklyčioje buvo, Uršulė net pati tikrai nieko neatsimenanti,
 14 II     |          tikrai, užkerėta buvo!), ir net nežino, kaip ilgai viskas
 15 III    |          krėsle klebonas knarkė, kad net langai tirtėjo.~    - Tegul
 16 III    |          davatkos drebėdavo, kai ji, net neprasižiojusi, tiktai akimis
 17 III    |         supyko, treptelėjo koja, kad net grindys sudrebėjo, ir prabilo:~    -
 18 IV     |           jai likęs skolingas, jeigu net už paties velnio būtų ją
 19 IV     |    išgyvendino.~    Tai dabar Uršulė net apsidžiaugė, kai sužinojo,
 20 IV     |             bernai taip patinka, kad net širdis suvirpa, kai gražų
 21 IV     |       Paudruvės pelkėse dūsauja, kad net graudu darosi. Tai jis,
 22 IV     |             atskrido nuo šventoriaus net į bažnyčią. Tai Jurga tyčiojosi
 23 V      |      aplinkines merginas nuotakas ir net už septynių mylių, bet tokios
 24 V      |             kelio, o jei rudenį, tai net padanges aptaškydavo.~   
 25 V      |           bėgo per šventorių, palikę net Girdvainio žirgus.~    Kai
 26 V      |     džiaugsmu širdyje, kurio, rodos, net jo obuolmušiai nepavežtų,
 27 VI     |             čia trankosi, o kartais, net nežvilgtelėjęs į jos pusę,
 28 VI     |     Baltaragis visai ramiai, kartais net nudžiugęs, atsakydavo:~    -
 29 VI     | besiruošiančią, tiktai nustebdavo ar net supykdavo:~    - Tai tu
 30 VI     |             visas kitas priemones ir net burtus, kuriais tikėjosi
 31 VI     |         išeidavo į bažnyčią, kartais net visą dieną sugaišdavo, tuo
 32 VI     |          besibarant su sena davatka, net nepastebėjo, kaip ir pats
 33 VI     |            įsimetė miltų dulkės, kad net skaidriame Udruvės ežero
 34 VII    |            ėmė nustelbti Baltaragiui net malūno ūžimą ir bundančio
 35 VII    |     persekiojo Baltaragį, ir kartais net atrodė, kad tas linksmas,
 36 VII    |         dieną prasiblaivyti, užmiršo net savo malūną, kuris dabar
 37 VII    |              neišturėdavo Baltaragis net ant malūno slenksčio, pakildavo
 38 VII    |           piršlių skambalus. Malūnas net kaukdavo visais balsais,
 39 VII    |        nebegyvens.~    Tai matydama, net senmergė Uršulė visa širdimi
 40 VII    |            kad pamesianti, o kartais net skarelės kampu ašarą nusišluostydavo
 41 VIII   |               Pelkės buvo klastingos net tose vietose, kur pasitaikydavo
 42 VIII   |           buvo nevykėlis, kad nieku, net pačiu savimi, nesidomėjo,
 43 IX     |       atidžiai klausydamas, užmiršęs net nusišnypšti. Tiktai kai
 44 IX     |              iš džiaugsmo juoktis ir net prisipažino:~    - O aš, -
 45 IX     |             dūmė toliau dumples, kad net žiežirbos tryško iš žaizdro
 46 X      |      atjaunėjusi ir pagražėjusi, kad net akyse šviesiau pasidarė.~    -
 47 XI     |            kvatodama juokdavosi, kad net ašaros akyse ištrykšdavo.~   
 48 XI     |             toks laimingas buvo, kad net savo laimės bijojo, lyg
 49 XIV    |        dukters - užmiršo ir apleido. Net malūno neprižiūrėjo, ir
 50 XIV    |    keikdavosi, pritrukusi kantrybės, net susiriesdama, kad pas tokį
 51 XIV    |             perkūnijomis, kad galėjo net malūną nutrenkti nuo pakriūtės,
 52 XIV    |          suniurkytas, aplamdytas, ir net vienas ragas nusuktas, kad
 53 XIV    |           vestuvės, matyt, buvo, kad net jaunikiui kliuvo.~    -
 54 XIV    |                    Ne, jokiu būdu, - net atbulas atšoko Pinčukas. -
 55 XIV    |           smarkiau, Baltaragiui teko net tramdyti savo berną, kad
 56 XIV    |        suktis ant malūno sparnų, kad net užmiršo pereitos nakties
 57 XIV    |          liūne kiurksoti ir trūnyti. Net stebėjosi Pinčukas, kaip
 58 XIV    |      girnomis ir tūnodavo, bijodamas net sučiaudėti.~    Tokios baimės
 59 XIV    |       visiškai Uršule patenkintas ir net jai dėkingas. Nugriaudėjo
 60 XV     |             visaip spėliojo. Kai kas net buvo linkęs patikėti Uršule:
 61 XV     |      Juodvalkis, buvo gudrus žmogus, net senatvėje mėgęs išdaigas
 62 XVI    |        Baltaragio malūno. Savo liūno net prisiminti nenorėjo. Kartais
 63 XVI    |         prisiminti nenorėjo. Kartais net baimė jį pagaudavo, kur
 64 XVI    |            tai pagalvojus, velniukui net kūnas pagaugom nueidavo.
 65 XVI    |         Pinčukas tai suprato ir buvo net dėkingas Baltaragiui.~   
 66 XVI    |            kad visiškai pasikeitė ir net savo velnišką prigimtį ėmė
 67 XVI    |      velnišką prigimtį ėmė prarasti. Net ir išvaizda jo atsimainė:
 68 XVI    |           juodo pasidarė baltas, kad net pats velnių kunigaikštis
 69 XVI    |              buvo toks linksmas, kad net už širdies griebė.~    Pinčukas
 70 XVI    |          įsimetė, ar ką jau, kad jis net sublogo, sekiodamas merginą
 71 XVII   |        prasimanė tokių dalykų, kokių net neįtartum, kad jis sugebėtų
 72 XVIII  |            pasuko malūno sparną, kad net malūnas pašoko iš vietos,
 73 XVIII  |            ratus ir nepaleidžia, kad net vežimas stabtelėjo. Piršlys
 74 XVIII  |            važiavo į malūną, kartais net po kelis iš visų keturių
 75 XX     |          žaibuoti ir taip lėkti, kad net Girdvainis pradėjo stabdyti
 76 XX     |            kiek tik jie įkabina, kad net kvapą užėmė nuo smarkaus
 77 XX     |        nežiūrėdamas.~    Girdvainis, net ir norėdamas, būtų kitaip
 78 XX     |             kai jis griuvo. Ketvirto net nepastebėjo, kaip pralėkė.
 79 XX     |       tiesiai į tą pusę.~    Arkliai net šniokšdami lėkė, nesuprasi,
 80 XX     |             stačiausiu skardžiu, kur net pėsčiam užlipti buvo sunku.
 81 XX     |         lankstė Anupras liežuvį, kad net Girdvainis stebėjosi, iš
 82 XXI    |            nes jų neįstengė pavogti. Net prieiti prie jų negalima
 83 XXI    |            toks jau nelaimingas, kad net pažinti jo nebuvo galima.~   
 84 XXI    |            šuniui penkta koja, dabar net ir tas nususėlis iš karto
 85 XXI    |              ieškodamas.~    Šešelga net nepažiūrėjo kaip reikiant
 86 XXI    |    apdraskytas ir iškoneveiktas, kad net koktu. Ant veido - vienos
 87 XXI    |       Pinčuką buvo ištikusi, kad jis net nuovokos neteko, kaip žmonėse
 88 XXI    |          prie Pinčuko, o kai pažino, net akis išpūtė:~    - Iš kur
 89 XXI    |        bajorų reikalai mažai rūpėjo (net pragare juos menkai vertino:
 90 XXII   |         linksmai atsakė tada Raupys, net jo ruda barzda prašviesėjo. -
 91 XXIII  |            pakilo kaip viesulai, kad net malūno sparnai pradėjo suktis,
 92 XXIV   |             pastaruosius, Girdvainis net nustebo: visiškai buvo sveiki,
 93 XXIV   |        skardus arklių žvengimas, kad net bažnyčios stiklai sutirtėjo.
 94 XXV    |            negalėjo nusiraminti.~    Net bažnyčioje neiškęsdami žmonės
 95 XXV    |              tiesiai per laukus, kad net žemė sudundėjo. O velnias
 96 XXV    |          kaip galvos netekęs išbėgo, net manęs nepaklausęs, kaip
 97 XXVI   |      obuolmušiai taip skardžiai, kad net tamsa skyrėsi lyg nuo griaustinio.
 98 XXVI   |             pečių spruko laukan, kad net duris išvertė.~    - Tfu,
 99 XXVII  |              tą dieną iš Švendubrės, net tėvui nieko nepasakė, užsidarė
100 XXVII  |              pravažiavęs pro šalį ir net atminimo nepalikęs.~   
101 XXVII  |            malūne. Ką jis ten veikė, net duktė nežinojo. O iš tikrųjų
102 XXVII  |           artėjantį pavasarį, ir ji, net pati sau nedrįsdama prisipažinti,
103 XXVII  |      sparnais jos jaunikis, kurio ji net ir norėdama negalėjo užmiršti.~   
104 XXVIII |        vienoje vietoje neužtrukdavo, net ir klausinėdamas apie savo
105 XXVIII |            piktą pašaipą.~    Tūlas, net pakelėje sutikęs nelaimingą
106 XXVIII |            jeigu kas jį paklausdavęs net su užuojauta, jis piktai
107 XXVIII |          Anupras. - Eina pro šalį ir net nepasižiūri.~    - O ko
108 XXVIII |              tokios šaunios merginos net ir tavo obuolmušių negaila.
109 XXVIII |               viskas širdį džiugina, net tas pakelės akmenėlis. Prisėskime
110 XXVIII |             graudu pasidarė, kad jis net žodžių pritrūko paguosti
111 XXVIII |          viską pasaulyje užmiršdavo. Net ir tą, kurios per septynias
112 XXIX   |            Jokio žiburėlio nesimatė. Net žvaigždės languose nemirgėjo.~    -
113 XXIX   |            sujudėjo šešėlis. Anupras net krūptelėjo, ar tik nesivaidena
114 XXX    |          nieko čia nepadarysi, jeigu net Anupras nieko negalėjo pagelbėti
115 XXX    |           ausimis taip sužvengė, kad net debesys prasiskyrė ir žvaigždės
116 XXX    |   klaidintojas, - tas ramiai atsakė, net nesujudėdamas.~    - Kas
117 XXXI   |           nuvarė obuolmušius, kad jų net pats Girdvainis, jei ir
118 XXXI   |              ar pažins jis mus? Mudu net žvengti užmiršome.~    -
119 XXXI   |            pasidarė Anuprui, kad jis net ašarą, netyčia ištryškusią,
120 XXXII  |           vietos ir nusiraminti.~    Net Udruvės ežero šlaitai, pakrantės
121 XXXIII |           darosi, buvo linkęs įtarti net savo pražuvusį parankinį.
122 XXXIV  |            girdint tą riksmą. Bijojo net sučiaudėti, kad neišsiduotų,
123 XXXIV  |            taip įveržė, kad Šešelgai net oro pritrūko.~    - Palaukit,
124 XXXIV  |             truktelėjo, kad Šešelgai net akys išsprogo.~    - Įlindo,
125 XXXIV  |        nepabėgtų iš arklio odos, tai net atsiklaupęs pradėjo prašyti:~    -
126 XXXV   |               pašaukė trečią kartą - net plaukai ant galvos po kepure
127 XXXV   |                 Tai pasakęs, Šešelga net pats nusigando: iš kur tiek
128 XXXV   |            tampyti po kalėjimus, kad net Raupio ims gailėtis. O jeigu
129 XXXV   |          nepasivelki?~    Bet kumelė net neatsigrįžo pasižiūrėti,
130 XXXV   |            arklio pėdą, kad pagaliau net seilių pritrūko ir burna
131 XXXV   |             taip pat negaišo. Lakstė net liežuvį iškišęs nuo vieno
132 XXXVI  |       arklius.~    Tokio arklių maro net seni žmonės neprisiminė.
133 XXXVI  |        Gaidžgalės karčemoje. Kai kas net apgailestavo ir tardavo,
134 XXXVI  |        padaryti.~    Akylesni žmonės net nepaprastų dalykų buvo matę.
135 XXXVI  |             Bonifacą Bobiną (kai kas net rimtai siūlė) užpirkti mišių
136 XXXVI  |          giminę? Kažkaip nepatogu ir net gėda buvo, tai kentė žmonės,
137 XXXVI  |            buvo labai patenkintas ir net džiaugėsi. Kiekviena proga
138 XXXVIII|              skausmo kanopą, kad jam net pačiam dantys barškėjo.~   
139 XXXVIII|             rožančiumi.~    Pinčukas net nusispiovė iš apmaudo, kad
140 XXXIX  |           davatkėlė, vardu Elžbieta, net savo akimis matė, kaip vieną
141 XXXIX  |          davatkų pasakojimų, užmiršo net gedulingas pamaldas (kokios
142 XXXIX  |      arkliavagio dūšią?), beklausant net plaukai ant galvos ėmė šiauštis,
143 XL     |             o tokia baimė ėmusi, kad net visa drebėjusi, o biaurybė
144 XL     |      lakstydamas ir klaidindamas. Ji net padėti Girdvainiui norėjusi,
145 XL     |             nusidėjėlės krūtinę, kad net visų aplinkui stovinčių
146 XLI    |    špitolninkas Bernardas, o antrą - net įsiręžęs - zakristijonas
147 XLI    |             spūsties ir tokio riksmo net per didžiausius atlaidus
148 XLI    |            jos varymas. Tai vieniems net pagailo, o kiti nusispiovė,
149 XLI    |              nuvarysi?~    Palydovai net graudentis pradėjo:~    -
150 XLI    |             raganas išbandyti. Štai, net knygose parašyta.~    Čia
151 XLI    |             baisiai nusikvatojo, kad net šiurpu pasidarė.~    O vyrai,
152 XLIII  |              nepažino Šešelga, o jis net labo vakaro jam nepalinkėjo,
153 XLIII  |         Girdvainis nieko neatsakė ir net nepažiūrėjo į karčemninką,
154 XLV    |           nepaprastas žvengimas, kad net visa seklyčia drebėjo.~   
155 XLV    |       paguldyti atgal į lovą. Supyko net ant Anupro, ko jis čia buvo
156 XLV    |          apsvaigusį tėvą. Baltaragis net neatsimena, kada jis toks
157 XLV    |         žvengimas. Toks skardus, kad net seklyčios langai sudrebėjo.
158 XLV    |             akį, toks nusiminęs, kad net širdį pervėrė. Jis pamojo
159 XLVI   |     kanopomis ir žvengė visa gerkle, net susiriesdamas.~    "Tai
160 XLVI   |         sparno ir taip sužvengė, kad net malūnas visas sudrebėjo,
161 XLVI   |          įmanydamas.~    Malūnas ūžė net kaukdamas, nustelbdamas
162 XLVII  |         suanglėjęs Pinčukas. Kai kas net apdegusių ragiukų žymes
163 XLVIII |             tuo metu kai kas matė ir net pakelėje sutiko išdidų ir