| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Kazys Boruta Baltaragio Malunas Arba Kas Dejosi Anuo Metu Paudruves Krašte IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Chapter
2501 XXI | Labas vakaras, - pasakė nedrąsiai ir žvilgtelėjo į Šešelgą, 2502 XXIII | savo balso nepažino. Toks nedrąsus jis buvo ir lyg užkimęs. - 2503 XLVIII | šaukdama pagalbos. Bet niekas nedrįsta prie jos prieiti ir išvaduoti 2504 XIV | smarkiau jį prigriebti, kad jis nedrįstų prie jo kabinėtis, jeigu 2505 XVII | geležis:~ - Ar tu dumi, ar nedumi? - pašnairavo į Jurgutį.~ - 2506 XXX | pakeleivius.~ Ir dabar neduok jau dieve su Girdvainiu 2507 XIX | Pinčukas užsispyrė:~ - Neduosi, - sako, - pats nesidžiaugsi. 2508 XXIV | gyvenimui esu užkerėtas.~ - Neduosiu tau šliūbo ir nepriimsiu. 2509 XXXVII | kaip sapną.~ Bet miegas neėmė. Pro langą švietė mėnesiena, 2510 XXXIV | odą, kad musės ir kirmėlės neėstų.~ O vyrai su kuolais 2511 XXVIII | merginos net ir tavo obuolmušių negaila. Antros tokios visame pasaulyje 2512 XXIV | nesusikalbės su klebonu, todėl, negaišdamas laiko, išsitraukė dešimtrublinę 2513 VIII | popierių į užantį.- Taigi laiko negaišk, kinkyk arklį, pasiimk piršlį 2514 XXXV | miestą, Šešelga taip pat negaišo. Lakstė net liežuvį iškišęs 2515 XXX | pasakysiu. Tik vis tavęs negalėjau surasti. O tu Jurgą per 2516 XLII | nesuras, o ir tu niekam blogo negalėsi padaryti, nebent tik girtuoklius 2517 XXVIII | nesurasiu savo obuolmušių, tol negalėsiu pas ją nuvažiuoti. Kaip 2518 XLII | atsiduso Pinčukas.- O ar negalėtum manęs atjauninti ir pataisyti 2519 XXVIII | verkiančią ir keikiančią, bet vis negalinčią išsižadėti savo jaunikio, 2520 XXXVIII| atsikeršyti Baltaragiui. Daug negalvojęs, skauda neskauda koją, tiktai 2521 XXI | Su tavim, parše, kiaulių neganiau. Turėtum žinoti, kaip su 2522 XXXV | O, be to, po tokio negarbingo Raupio nugalabijimo mužikai 2523 I | arklius ir pats vos galo negavo su piršliu, gindamiesi nuo 2524 XLVIII | ragana, tiktai vargšė Uršulė, negavusi savo nuodėmių išrišimo, 2525 XXXV | akiplėšų, bet tai nieko negelbėjo, priešingai, Šešelgos nuolaidumas 2526 XL | prisivilioti. Bet jis visai negėręs, nors ir užsaldinusi buvo, 2527 XXII | Aš degtinės, kaip žinai, negeriu. O reikalas toks: pavok 2528 XLVII | Nujautė žmonės, kad čia kažkas negero turėjo atsitikti. Nuėję 2529 XII | grabą, nieko nematydamas ir negirdėdamas, tiktai jausdamas, kad palydi 2530 XXXIII | išėjo, nieko nesakęs? Ar ko negirdėjai iš atvažiuojančių į malūną?~ - 2531 XXXIII | atvažiuojančių į malūną?~ - Ne, negirdėjau, - dar labiau nustebo Baltaragis. - 2532 XX | tiktai patraukė pečiais: negirdėtas daiktas, kad jo obuolmušiams 2533 XIV | kad buvo nebematyti ir negirdėti jos keiksmų, Baltaragis 2534 IV | Baltaragis nekentė ir taip negražiai iš savo namų išgyvendino.~ 2535 XXX | neišpirkęs visų savo kalčių ir negrąžinęs kalviui pavogtų pasagų. 2536 XVIII | dabar čia važiuosi, dėde? Negražu, - nusiminė jaunikis, bet 2537 XXIV | sugrįžo, bet klebonas dar negreitai pasirodė. Jaunavedžiai laukė 2538 XVIII | suprato, kodėl Pinčukas negrįžta. Matyt, nors ir kvailas, 2539 XXVI | nieko nežinojo, kritęs kaip negyvas. Atsipeikėjo tiktai paryčiu, 2540 XII | sulaikydamas. - Sulig saule niekas negyvena. Bus laikas - šalia atsigulsi, 2541 XL | Benjaminu, - ji niekada neidavo į bažnyčią per iškilmingus 2542 XL | išvengtų nusidėjimo, ji ir neidavusi į mišparus.~ - Tai tiesa, - 2543 XLIV | kol aš tavęs dar tenai neįgrūdau.~ - Kaipgi čia dabar 2544 XXI | karčemą uždarysiu.~ - Aš neilgam, Šešelga, - gailiai sumykė 2545 XIV | suvedžiojimą, bet už pačią jos neimsiu.~ Pagalvojo kiek Baltaragis 2546 V | eisiu už tavęs.~ - Eisi - neisi, - atgavo Girdvainis išdidumą, - 2547 XV | kad daugiau nekvailiotų ir neįsigeistų piršliais važinėti.~ 2548 XXI | piktumu. Jeigu pro duris neįsileidžia, tai aš pro rakto skylutę.~ 2549 XXVI | dieglys šonan iš tos išgąsties neįsimestų. Jis ne tiek nusigando, 2550 XLI | įniršusiomis akimis. - Ar neisite namo? Pažiopsojote, ir užteks!~ 2551 XVI | merginą akimis ir spręsdamas neįspėjamą mįslę. Baltaragis, to visai 2552 I | Čia būta kažkokios neįspėjamos paslapties, kuri net mandriausius 2553 I | į Baltaragio malūną, bet neįstengdavo atvažiuoti. Vos tik privažiuodavo 2554 II | Uršulę. - Matyt, nė velnias neįstengia jos pagriebti.~ 2555 XIX | Jurga, nieko nežinodama ir neįtardama, gūžtelėjo pečiais ir nuėjo 2556 XVI | patraukė pečiais, nieko neįtardamas, Baltaragis. - Būk, jeigu 2557 XVIII | nuklysdavo. Jurgučio niekas neįtarė. Visą bėdą suversdavo Paudruvės 2558 XVI | liūne pažinojo, būtų ir neįtaręs, kad šitas guvus ir darbštus 2559 XVII | tokių dalykų, kokių net neįtartum, kad jis sugebėtų atlikti. 2560 III | pats kaip boba įtikėjo jų neįveikiama galybe. Taigi tiktai jis 2561 XXIII | matydami, kad vienu prisėdimu neįveiks visos statinės, apsikabinę 2562 IX | Bent tuo tarpu nieko blogo neįvyko, ir niekas Uršulės nepasigedo, 2563 XLIII | žvilgčiodamas į duris ir pats vos neišbėgdamas.~ Maža vilties buvo, 2564 VIII | Tai buvo klampios, neišbrendamos, nors ir nedidelės pelkės, 2565 XXVI | ežero vanduo jo paslapties neišdavė.~ Taip ir dingo Jurgutis 2566 XVI | raganą, kuri jam vos akių neišdraskė ir vieną ragą išsuko. O 2567 XLVI | Nežinojo Baltaragis, niekur neišeidamas iš malūno ir tik savo sielvartu 2568 VI | supykdavo:~ - Tai tu dar neišėjai? - prikišdavo.~ - Tylėtum 2569 IV | Jurga (tikra begėdė, dar neišėjusi iš bažnyčios, jau svaidė 2570 XVIII | matė, kad nieko geresnio neišgalvosi.~ - Dėkok dievui, vaike, - 2571 XXX | matyt, jo iš tos nelaimės neišgelbės, ir pavirs bernas pačioje 2572 XIV | o ypač ta ragana, ir aš neišgelbėsiu.~ Pinčukas, vis dar drebėdamas, 2573 XXXII | tarsi bijodama, kad kas neišgirstų.~ - Kur, dukrele? - nusigando 2574 XXV | nusiraminti.~ Net bažnyčioje neiškęsdami žmonės kuždėjosi apie tuos 2575 XXVIII | sutikęs nelaimingą jaunikį, neiškęsdavęs ir tiesiai į akis pasityčiodavęs:~ - 2576 XXXIII | į pakalnę. Vis, tariau, neiškęsi ir pats ateisi.~ - Tai 2577 XLI | Sužiuro visi, ar kartais dar neiškils Uršulė, bet ant vandens 2578 VIII | o kas parašyta - kirviu neiškirsi! -išsitraukė plunksną iš 2579 XXI | guldavo ir niekada jų iš akių neišleisdavo. Tai kaip iš tokio arklius 2580 XXXVII | neišpildysi sutarties ir neišleisi už manęs savo dukters.~ - 2581 XL | bijodama, kad ir jos tėvas neišleistų už Pinčuko (o jis didesnis 2582 XLII | kryžminį ženklą, kad velnias neišlįstų, dar kilpomis apraizgė ir, 2583 XII | pakildama nuo lopšio. - Neišmanau, ką čia ir bedaryti? Laukiu 2584 XXVII | sunkumo. Ką čia bedaryti - neišmanė žila galva.~ Praėjo antri 2585 XL | esąs!), prikalbinėjusi tą neišmanėlę daryti skaistybės apžadus, 2586 XXIV | klebonas. - Apraganiavo tave, neišmanėli, o tu ir galvos netekai.~ - 2587 XLI | Ne, - atsakė.~ - Tai neišmanėliai, - sako tada ponaičiukas. - 2588 XII | Juodvalkis prisėdo prie stalo, neišmanydamas, ką čia dabar daryti, tai 2589 XVII | Kalvio amato taip ir neišmoko, nes jam visiškai užteko 2590 XXXVII | O bus dar blogiau, jei neišpildysi sutarties ir neišleisi už 2591 XXX | Bet negalėjo jis sugrįžti neišpirkęs visų savo kalčių ir negrąžinęs 2592 IV | savo mirštamą nuodėmę, ar neišpirko. Pagaliau nusiramino, kad 2593 XXIII | stalo.~ Alaus statinė neišseko kamaroje, pilni ąsočiai 2594 XXXIV | Bijojo net sučiaudėti, kad neišsiduotų, kur pasislėpęs. O čiaudulys 2595 XXIX | jis pražuvęs, o ir tu neišsigelbėsi.~ - Niekados! - pašoko 2596 XXX | obuolmušių nesurasi, jeigu neišsižadėsi Jurgos.~ - Tai tau, šunsnuki, 2597 VII | ežeruose ir žaliavo šiluose. Neišsklaidė tos šypsenos burtų nei šiltos 2598 XIV | liūdnesnis darėsi. To liūdesio neišsklaidydavo nė juokas dukters, kuri 2599 XXXIV | dūšia atsitiko - išskrido neišskrido su šikšnosparniu - taip 2600 XLIII | Apmokėsiu sąskaitą.~ Šešelga, neištaręs nė žodžio, kaip stovėjo, 2601 XL | pas ją atvažiuoti ir ji neištekėtų. Ar tai padėjo, ar ne, tikrai 2602 XXXVIII| ramybėje. Bet pažadėjo ir neištesėjo.~ O ką, jeigu jis taip 2603 XLI | namo, kad didesnės nelaimės neištiktų.~ O Bernardas su Benjaminu, 2604 VII | sukti į Jaudegių kiemą, neišturėdavo Baltaragis net ant malūno 2605 IV | kai gražų berną pamatau. Neišturėsiu nė vienos dienos davatkyne. 2606 XVII | bet į jo galvą. Jurgutis neištverdavo ir vėl sprukdavo iš kalvės 2607 XXXI | parbaigtas arklys. - Nieko nebus. Neišvaduos mūs Girdvainis iš vergovės. 2608 XXXIV | obuolmušiams, pagaliau taip pat neišvengė savo galo. Jį patį pirmąjį 2609 XXV | burtus ir raganavimus, kurie neišvengiamai nugramzdina sielą į pragaro 2610 XVII | neatvažiuotų į malūną ir neišvežtų Jurgos, kurios nematydamas, 2611 XLVI | kraupioje mėnesienoje skardeno nejaukus eržilų žvengimas. Visai 2612 XXXIII | tokios pakriūtės stovi... Nejuokauk ir įsitaisyk perkūnsargį.~ - 2613 VI | merginą. Tuščiai žmonės nekalba.~ Ir viskas bene todėl 2614 VII | senbernio malūnininko, jau nekalbant apie tai, kad ir pati duktė 2615 II | Supyko Uršulė ir daugiau nekalbėjo su Baltaragiu, bet ir Baltaragis 2616 XXXVI | nekalto žmogaus. (Geras nekaltasis!) Dabar matote, kas iš to 2617 XXXVI | Sakiau, nežudykite nekalto žmogaus. (Geras nekaltasis!) 2618 XLI | sukalbėdavo po sveikamariją ir už nekaltos mergelės Uršulės vėlę.~ 2619 IV | Jurga iš pradžių klausėsi nekantraudama, o paskui, springdama juoku, 2620 X | įtikėjo savo širdies pasaka, nekantriai laukdamas, kada vienas pasiliks 2621 XX | žmogų? O Girdvainiui ir taip nekantru buvo, tai šoko į vežimą, 2622 XXI | raišas. Bet tai nė kiek nekenkė arkliavagiui. Priešingai, 2623 V | jaunikis ir dėl to kalbų nekiltų. Bernai apstojo Girdvainio 2624 XXXVIII| juos sudėsiu, jei manęs neklausei ir išbarstei? - atšovė Pinčukas, 2625 XXVIII | bendrininkus. Dabar jau neklausinėdavęs, ar kas nematė jo arklių, 2626 XXIX | Niekada ji neklausė ir neklausys senių išminties, o nueis 2627 XXXVIII| tarė supykęs. - Jei manęs neklausysi, nieko nelaimėsi. Tik pati 2628 XXXV | visokią valdžią ir apskųsti neklaužadas mužikus. Su pavydu prisiminė 2629 XXXVIII| ir kitą gerai pažįsta ir neklysta.~ Neilgai Pinčukui teko 2630 IX | Ar kartais ir jis pats nekvailioja kaip koks pusbernis? Tiktai 2631 XXI | pagalvoti.~ - Raupy, nekvailiok, - rimtai supyko Šešelga, 2632 XV | atgrasinti, kad daugiau nekvailiotų ir neįsigeistų piršliais 2633 IV | Uršule, tiktai jam galvos nekvaršina.~ O pabudusi Uršulės 2634 XXXVI | patį Šešelgą apstumdytą ir nelabai sklandžiai meluojantį, nepatikėjo. 2635 XXXI | jokių abejonių, kad čia nelabojo žabangos, kurias reikia 2636 XXXVI | į karčemą Šešelga, nieko nelaimėjęs, tiktai krenkšdamas ir spiaudydamas 2637 XLVI | kaip tas nelemtas velnias, nelaimėse paskandinęs tėvą, dar tyčiojasi 2638 XXXV | nusususį velnią ir dar nieko nelaimėtų. -Vadinas, apleidi nelaimėje 2639 XXX | Bet taip jau viskas nelaimingai susidėjo, kad nieko čia 2640 XLVI | po pušimi, kai jis užmetė nelaimingam jaunikiui kilpą, o dabai 2641 XXVII | pradžių žmonės, vengdami nelaimingos vietos, patys nevažiavo 2642 XIX | Nesusivėlinsiu. Tu manęs nelauk, eik gulti. Gal aš kiek 2643 II | kojomis.~ Tai Uršulė, nieko nelaukdama, nors ir likusi be viršutinio 2644 XXXIX | prisipažinsiu.~ Tai, ilgai nelaukdami, du dievobaimingu vyru ir 2645 XLIV | Ar ten jo ilgisi? O jeigu nelaukia, nesiilgi, tai ką jis padarys 2646 IX | Juodvalkis, patenkintas nelauktai sėkmingomis piršlybomis. - 2647 XXV | Girdvainio su Baltaragio Jurga nelauktais užsakais, kuriuos klebonas 2648 XLI | užstojo kelią iš priešakio ir neleidžia:~ - Varykite atgal savo 2649 XII | Baltaragis puolė prie grabo, neleisdamas išnešti jo iš trobos, lyg 2650 XXI | velnio bajorpalaiki, nieko neleisk į kamarą, - pasigirdo Raupio 2651 XL | padarui vis tiek padėti ir neleisti, kad tėvas pražudytų jos 2652 XXIII | žirgeliai, kaip dar niekada nelėkėme, - tarė Girdvainis, šokdamas 2653 XXX | Girdvainis, - su kuo aš lėkiau ar nelėkiau?~ - Man daugiau rūpi, 2654 XXXIX | ragana nebuvau ir ant šluotos nelekiojau. Leiskite atlikti paskutinę 2655 XXXVI | arkliavagį. Bet tada taip jau nelemtai viskas susiklostė ir biauriai 2656 XLVII | Jurgutis prisiminė pragertas nelemtąsias pasagas, dėl kurių tiek 2657 XXVI | Viską pamynė po kojomis nelemti obuolmušiai.~ Ir toks 2658 III | III~ Po to nelemto atsitikimo Uršulė, nubėgusi 2659 XLVI | ant amžių amžinųjų su savo nelemtu žvengimu.~ 2660 VI | nelengvas, nes jis ir pats nelengvai gavo savo žmoną Marcelę 2661 IX | kad jaunamartei židinys neliepsnotų ir jos nešildytų, išbarstė 2662 XXII | sutiko Pinčukas. - Tiktai tu nelįsk su ja pro antrą galą į Girdvainio 2663 XXXIV | arklius, kaip tik jį perspėjo nelįsti į tuos arklius pro pasturgalį. 2664 XXXV | Sakiau tam girtuokliui, kad nelįstų Girdvainio obuolmušiam pro 2665 XL | pagalvojusi, kad nusižvengęs nelyginant Girdvainio drigantas. Gailėjusis 2666 XL | būtų apkurtusi. Bet nieko nemačiusi, nieko negirdėjusi. Parbėgusi 2667 VIII | neramu.~ - Kodėl jis nemala? - vis daugiau susirūpindavo 2668 VIII | tiktai jo ūžimo. Kodėl tu nemali?~ - Man visai nerūpi 2669 IX | paslaugą...~ - Malsi nemalsi, tik nieko iš to neišeis, - 2670 XVI | pasidarė toks įžūlus ir nemandagus.~ Bet Pinčukas šį kartą 2671 XVI | visiškai patenkintas ir nė nemanė varyti jo iš malūno. Kartais, 2672 XL | dieną, temstant, Baltaragiui nematant, truktelėjusi jį su tuo 2673 XXVIII | kažin ką kalbantį ir nieko nematantį. Negalėdamas su žmonėmis 2674 XXV | varpinę ir nieko daugiau nematęs, tiktai išgirdęs vežimo 2675 XXV | pagaliau tarė:~ - Nieko nematėte, nieko nežinote, visai ne 2676 XLII | Apsidairė aplinkui, ar kas nemato. Tuščia kieme, o karčemoje, 2677 XLVIII | garsiau pradeda žvengti nematomi žirgai, susimaišo žemė su 2678 IV | tulžį ant jos išliedavo, kai nematydavo Baltaragis.~ Todėl ir 2679 VIII | peržvelgė nuo kojų iki galvos nematytą svečią. "Kaip tik pirklys!"- 2680 XLVIII | savo geriausiais, seniai nematytais bičiuliais, su kuriais daug 2681 XIV | akis tryško dar lig šiol nematytas džiaugsmas.~ - Kodėl? - 2682 IV | apsidžiaugė, kai sužinojo, kad jos nemėgiama podukra (taip Uršulė kartais 2683 XXVIII | neprišauksi. Bet Anupras nė nemėgino jo prisišaukti ir sulaikyti. 2684 XXIII | gėda taip meluoti?~ - Aš nemeluoju, - tvirtino Visgirda, - 2685 XXXV | pradėti veikti. Tai migęs nemigęs su gaidgyste atsikėlė, pasikinkė 2686 XIII | Baltaragis, svyruodamas po nemigo nakties ir visų sielvartų. ~ 2687 VII | kurio niekas geru žodžiu neminėjo.~ Tai buvo Pinčiukas.~ 2688 XXIX | Net žvaigždės languose nemirgėjo.~ - O gal jų ir gyvų 2689 XXIV | moterystės stojate, o poterių nemokate. Negaliu priimti užsakų.~ " 2690 XXXIX | nežinodamos, kaip tokią nenaudėlę nubausti.~ Pagaliau į 2691 XL | burtus, bet visai nekaltus. Nenaudėlei Leokadijai įmetusi sudžiūvusią 2692 XIX | pražudys.~ - Tai šitokie jūs nenaudėliai! - pasakė Baltaragis, matydamas, 2693 XLVII | atpildas būtų per mažas tokiam nenaudėliui, kuris pražudė Jurgą, gražiausią 2694 XXIII | o prie dukrelės kaip nendrelės duosiu tau sūnų kaip ąžuolą, 2695 V | Jurga grįžtelėjo pro petį, nenorėdama tikėti, ir susitiko su Girdvainio 2696 XLII | pasinaudoti, Tai vis atidėliojo, nenorėdamas gyvą padarą, nors ir didžiausią 2697 XL | jis apie tai nė užsiminti nenorėdavęs, tarsi jam visa tai nė galvon 2698 VI | darbo nei žinoti, nei matyti nenorėjęs.~ Smagiausia jam būdavo, 2699 XVI | niekas ir užsiminti apie jas nenorės.~ - Ak tu, mano išdykėle! - 2700 XXV | sukeldama sijonu dulkes. - Nenorite žinoti, kaip buvo, tai ir 2701 XLIV | Girdvainiui už akių, kad tas nenueitų į Baltaragio malūną. Bet 2702 VIII | mala. Ir gal būtų niekada nenuėjęs ir dabar sau kiurksotų Paudruvės 2703 XIX | patamsyje kur į akivarą nenugarmėtų, tai kantriai laukė pakraštyje 2704 XXXIII | Eisiu paieškoti.~ Visko nenugirdęs, Jurgutis pagalvojo, kad 2705 VI | Baltaragis tarsi visai nenugirsdavo tokių kalbų, nors Uršulė 2706 XXV | išbalo kaip drobė ir vos nenugriuvo ant Uršulės rankų. Bet susivaldė, 2707 XIV | tarsi naktį būtų buvęs visai nenukamuotas.~ - Daug malimo turiu, - 2708 XLVII | sugauti į savo glėbį, kad ji nenukristų į pakriūtę. Bet čia nuo 2709 XXIV | plakė, o jis akių nuo Jurgos nenuleido, stipriai ją laikė apkabinęs 2710 I | dieną naktį akių nuo jos nenuleisdavo, kartais visas nušvisdamas 2711 XLVI | kaip atsirado padangėje jo nenumaldomas priešas. Pro griaustinį 2712 XXV | visokie gandai sklido. Tai nenuostabu, kad ir su piršlybomis taip 2713 XXXIV | pabėgo. nusigandęs, kad ir jo nenuplumpintų už vagystę.~ Bet jo niekas 2714 XXXII | išbėginėti, nepaguodė Jurgos ir nenuramino, nors jais kasdien dabar 2715 XXXII | prablaivėjimo, kol širdis nenurimo.~ Jurga, klajodama paežere, 2716 XLVIII | niekas neišgirdo ir tų pelkių nenusausino.~ O į tą skardį, kur 2717 XL | krūtinę ir prižadėjo niekada nenusidėti, jokiais burtais neužsiimti, 2718 XXIX | aš jam nenusišypsosiu ir nenusijuoksiu, nes mano šypseną ir juoką 2719 XX | atsikirto Girdvainis nenusileisdamas.~ - Pamatysim,- abejojo 2720 XXXV | neapsižiūrėti!~ Bet dėl kumelės nenusiminė Šešelga, priešingai, dargi 2721 XXVI | spėliojo, ar tik Jurgutis nenusiskandino iš tos pakvaišusios meilės, 2722 XVII | Pakvailios, ir praeis, kad tik nenusiskandintų.~ Jurgutis gal būtų seniai 2723 IX | parvažiuojant jaunavedžius: vos nenusivertė nuo tvoros, greitai pasiėmė 2724 XVII | gerai.~ Jurgutis šį kartą nenusišnypštė, tik atsiduso ir taip graudžiai 2725 XXIX | eržilus. Niekados aš jam nenusišypsosiu ir nenusijuoksiu, nes mano 2726 VII | bet vis tiek Baltaragiui nenustelbdavo piršlių varpelių. Malūno 2727 VII | užkerėjusios.~ To juoko nenustelbė nė rami vasara, kuri kaip 2728 XX | valanda. Išvedė iš stonios nenustovinčius vietoje obuolmušius ir norėjo 2729 XVIII | rudenį nepaprastai atkuto, nenustygdamas kalvėje ir vis kažkur dingdamas.~ - 2730 V | obuolmušius, kurie vietoje nenustygdavo, ne į karietą, gražiai dažytą, 2731 VI | vieno bijodamas, kad vėjas nenutiltų. Jau tada jis pradėjo svajoti, 2732 XXXIII | tėvai - nenutrenkė, ir dabar nenutrenks... Kuo aš jam nusikaltau?.. 2733 XLIV | bijojo, kad jo perkūnas nenutrenktų, tai slapstėsi kaip kiškis 2734 IV | atsakė Uršulė.~ - Ir nenuvažiavai?~ - Nenuvažiavau, - atsiduso 2735 IV | Ir nenuvažiavai?~ - Nenuvažiavau, - atsiduso Uršulė. - Skaistybės 2736 XXIII | balsą išgirdo. - Palauk! Nenuvažiuosi vienas be manęs.~ Susirūpino 2737 XX | nuvažiuotume.~ - O kodėl nenuvažiuotume? - nustebo Girdvainis.~ - 2738 XXVIII | pasigirsdavo. Tai kur čia nepaabejosi, kad tam žmogui galvoje 2739 XXXII | Nuo savo nelaimės niekur nepabėgsi. Ji ištiks lygiai čia, kaip 2740 IX | nei apkalbų, nei nuodėmės nepabijojusi (ne kartą dariusi burtus, 2741 XXXVIII| nepažįstamas ubagas. Ar tik nepablūdęs kalvio Juodvalkio gizelis 2742 VIII | toks tinginys, kad niekam nepadarydavo nei bloga, nei gera. Toks 2743 XXXIV | vyrai. - Mes tau nieko blogo nepadarysime. Tiktai apsiūsime arklio 2744 XXXVIII| Pinčukas. - Aš nieko blogo tau nepadarysiu... Nori, suteiksiu tau tokią 2745 VI | namų apyvoka, kad jis nieko nepadedąs, o ji negalinti persiplėšti.~ 2746 XL | matyt, ir burtai nieko joms nepadėję, visos sveikos kaip kumelės 2747 XL | taip ir nulūžęs ir nieko nepadėjęs.~ Paskui tas Baltaragis 2748 VI | prisivilioti, bet, ir tiems nieko nepadėjus, praradusi paskutinę viltį 2749 XIV | galvos, jei pati Uršulė būtų nepadėjusi. Išvakarėse, lyg nujausdama, 2750 XXVIII | žinojo, kad žmonės nieko jam nepadės, tiktai gaišins ir šaipysis, 2751 XIX | su kaimynu, o jeigu tai nepadėtų, bent kailį gerai išlupti 2752 VI | ligi plaukų šaknų: esą, nepadoru jaunam vyrui su mergina 2753 XXI | tiktai nusigręžė į šalį, kaip nepageidaujamo svečio sulaukęs, ir burbtelėjo 2754 XXXII | pat vaikystės išbėginėti, nepaguodė Jurgos ir nenuramino, nors 2755 XIV | matydama, kad Baltaragis visai nepaiso nei jos, nei plūdimų, keikdavosi, 2756 XXXVIII| atsikratyti.~ O Uršulė, visai nepaisydama Pinčuko (ar tikrai jis pasivaidino 2757 XXIX | pavirsta baisia audra. Ji nieko nepaisys, nueis savo keliais, viską 2758 XXIX | nuo savęs bėgdama, Jurga, nepajėgdama daugiau su savimi grumtis.~ - 2759 XXIX | viskas gerai bus, jeigu nepajėgsi, - viskas pražuvo.~ - 2760 XLIII | turėjo Šešelga, kad liks nepakartas, bet tik be reikalo šią 2761 XXXII | išdidžioji Jurga, klupdavo, nepakeldama tokio įaudrinto savo širdies 2762 XXVII | kitaip aš savo sielvarto nepakelsiu.~ Jurgai pagailo savo 2763 XIX | Pagaliau Baltaragis, nepakęsdamas žmonių paskalų, nutarė kiek 2764 IV | kalta, jei ta vėjavaikė nepaklausė?), ir pradėjo kalbėti atgailos 2765 XXV | netekęs išbėgo, net manęs nepaklausęs, kaip ir kas pavogė, tai 2766 IV | kokios ją ištiks, jeigu nepaklausysianti. Jurga iš pradžių klausėsi 2767 XV | prunkšdamas į šalį, kad nepakliūtų į jos rankas ir nereiktų 2768 II | pas juos suka.~ - Ar nepaklydo? - apsidžiaugė Uršulė, nes 2769 I | dieną ir naktį - niekados nepaklysi, o su piršliais nė nemėgink - 2770 I | malūną važiuoja, ir niekas nepaklysta.~ Tai buvo tiesa. Važiuok 2771 XIV | apsidžiaugė? Ar tik visai nepakvaišo? Tai, pati persižegnojusi 2772 XVIII | jėgų į paskutinius ratus ir nepaleidžia, kad net vežimas stabtelėjo. 2773 XXVII | pro šalį ir net atminimo nepalikęs.~ Taip praėjo ruduo, 2774 VIII | nutrauks į dugną ir nei ženklo nepaliks, kur būsi prasmegęs.~ 2775 XLIII | jis net labo vakaro jam nepalinkėjo, tiktai apsidairė karčemoje, 2776 XI | praleisti neišgirdęs, šypseną - nepamatęs. Visur sekiojo savo Marcelę, 2777 XX | kad iš čia ir nuo kalno nepamatysi, - atsakė Anupras. - Bet 2778 XXXIII | įsėlino į malūną, kad niekas nepamatytų, ir paslėpė užtaisytą sidabro 2779 XLVI | jo bernas Pinčukas, - iš nepaprasto džiaugsmo kabaldavo arklio 2780 VIII | pasakė:~ - Ne, aš malūno neparduodu.~ - Man visai nereikia 2781 IV | palydėjo Jurgą, nieko daugiau nepasakiusi, nors ir baisiai niežėjo 2782 XVIII | malūną, nors ir buvo dar nepasibaigę septinti metai. Juk ir taip 2783 XXXIX | ubagu, norėjo sugundyti, bet nepasidaviau, šventu kryžium apsigyniau. 2784 XXIX | išblaškys ir pražudys, nieko nepasigailės, kol iš apvilto ilgesio 2785 XV | kur tau pusbernis iškęs nepasigyręs tokia išdaiga! Dar tą pačią 2786 XL | išdegęs iš zakristijos ir jos nepasiklausęs, o ji būtų jam patarusi, 2787 XXII | prašviesėjo. - Šį kartą aš nepasilaksiu, tik išsipagiriosiu. Turiu 2788 XXI | arkliavagiu tariasi.~ Bet nepasisekė nugirsti. Tuo laiku į karčemą 2789 XXVIII | ir į kiekvieną žiūrėjo su nepasitikėjimu, tarytum visi žmonės būtų 2790 XLI | arklio kanopą matę. Ar tik nepasivaideno arkliavagio Raupio dūšia? 2791 XLI | tarnai, o ir ta ragana Uršulė nepasivelka. Tempk, jeigu nori, nieko 2792 XXXV | Nu, sterva, ar jau nepasivelki?~ Bet kumelė net neatsigrįžo 2793 XLIV | Pinčukui pavyti? Būtų ir nepasivijęs, jei Girdvainio širdyje 2794 VII | dabar nei su vėjo sparnais nepasivysi.~ Taip praėjo neramus 2795 XXVIII | Eina pro šalį ir net nepasižiūri.~ - O ko aš į tave žiūrėsiu? - 2796 XLVII | išsimiegotų ir vėl kur nors nepaspruktų, ketindamas iš ryto gerai 2797 XIII | susimąstęs slankiojo po namus, nepastebėdamas Uršulės, tiktai kur buvęs 2798 XXVIII | praėjęs pro šalį nei Anupro nepastebėjęs. Kur toks arklius suras! 2799 XLI | sukliudė ir neleido jam nepastebėtam pasprukti ir palikti raganą 2800 XLII | pakamšė samanų, kad niekas nepastebėtų, - ir nuėjo sau, o zvimbimas 2801 XXXIII | kulkomis, - gerai taikyk, tik nepataikyk mano Jurgučiui. (Kalvis 2802 II | prarūgusi moterėlė, amžinai nepatenkinta ir pikta kaip širšė, vieną 2803 XXXVI | už kokį giminę? Kažkaip nepatogu ir net gėda buvo, tai kentė 2804 XLVI | karčema. Bet gaisras ilgiau nepatraukė Baltaragio dėmesio. Jis, 2805 XXVI | Girdvainio obuolmušius.~ Vos nepatrūko Pinčukas, kol atnešė girtą 2806 VI | po savo malūną, niekada nepavargdamas, tiktai vieno bijodamas, 2807 V | rodos, net jo obuolmušiai nepavežtų, nors ir lėkė šuoliais,~ 2808 XVIII | vienam jaunikiui su piršliu nepavyko atvažiuoti pas Baltaragio 2809 XXXV | Baltaragis su sidabro kulka, bet nepavyks jam manęs nušauti. Dar jis 2810 XXIX | XXIX~ Po nepavykusio susitikimo su Girdvainiu 2811 XLII | keliauji? - užklausė Visgirda nepažįstamąjį.~ - Iš toli ir iš arti, - 2812 XV | Jurgutis? Ar aš to kvaišos nepažįstu?.. Su ragais buvo! Tikras 2813 XX | ir stebėjosi: važiavo pro nepermatomą rūką, o čia giedriausias 2814 XXXVIII| Uršulė stabtelėjo, nepertraukdama kalbėti rožančių, tiktai 2815 XX | Anupras tramdė Girdvainį, kad nepervarytų arklių, nes kelias tolimas - 2816 IX | nuvažiuosim ir parvažiuosim nieko nepešę. Didelio čia daikto!~ 2817 XIX | nenorėjo grįžti atgal nieko nepešęs, pasiryžo būtinai prisišaukti 2818 VI | Udruvės ežero vandenis, ar nepradeda jų paviršius ribuliuoti 2819 XXXVI | arkliai neužsikrėstų ir nepradėtų kristi, paskubomis išgėrė 2820 XIII | Bet tas Uršulės meilumas nepradžiugino Baltaragio. Jis tik šnairomis 2821 XXIV | apie šliūbą kalbėk.~ - Nepraeis, - nusišypsojo Girdvainis. - 2822 XXXV | Šešelgą. Dar išgąstis buvo nepraėjęs po Raupio nugalabijimo. 2823 XIV | pamokymo kaip tikro savo tėvo, nepraleisdamas nė vieno žodžio. Paskui 2824 XXXIV | arkliavagis į karčemą ir nepramanytų jam bėdos su kaimo vyrais. 2825 III | miego saldumo vos liežuvio neprarijo, o Uršulei pasirodė, lyg 2826 XLI | bėdą turėsiu, būčiau visai neprasidėjęs. Tegu būtų pats klebonas 2827 III | davatkos drebėdavo, kai ji, net neprasižiojusi, tiktai akimis sužaibuodavo), 2828 XXIX | atsidusdamas ir nė žodžio nepratardamas, Anupras pakėlė galvą, pasižiūrėjo 2829 XXIX | sunkiai atsidusdavo, bet nepratardavo nė žodžio, nes abudu gerai 2830 XXX | akimis ir nueina, nė žodžio neprataręs, lyg šmėkla. Tai nebent 2831 IV | tetule, turiu daryti, kad nepražūčiau?~ Nušvito tada visos 2832 XLV | šaukė ji šešėliui. - Nepražūk antrą kartą. Dabar niekur 2833 XXI | kanopa taip ir kyšojo, nieku nepridengta. Matyt, tokia nelaimė ir 2834 XIV | visai nusiminęs Pinčukas. - Nepriėjome dar ligi vestuvių, o aš 2835 XXXVIII| lojo, gaidžiai giedojo. Tie neprieteliai kiek baugino Pinčuka, bet 2836 II | įsiveržti ir savo apmaudo ant neprieteliaus galvos nugiežti, pasiautėjo 2837 XXIV | Neduosiu tau šliūbo ir nepriimsiu. užsakų, - atsakė klebonas. - 2838 V | kailiniais, kad svetima merga neprikibtų, persijuosdavo pančiu, kad 2839 XL | ji iš viso pusiau akla ir neprimatanti, o špitolninkas Bernardas, 2840 XXV | kantrybės pritrūko ir jie vos neprimušė pamaivos. - Einu anksti 2841 II | įžengęs į seklyčią, dargi neprisėdęs, stačias prie durų pradėjo 2842 IV | bet tas ir iš tolo jos neprisileisdavo. Taip vargšui Bobinui įkyrėjo 2843 XXXVI | arklių maro net seni žmonės neprisiminė. Kad bent kokia liga - nesistebėtum, 2844 XII | tarsi šaukdamas motiną ir neprisišaukdamas, Susirinkusios į šermenis 2845 XLVIII | šaukia savo jaunikį ir neprisišaukia.~ O tuo metu kai kas 2846 IV | tas prakeiktas Baltaragis, nepriveikęs manęs išleisti už Pinčuko, 2847 XXVIII | Šauk nešaukęs, vis tiek neprišauksi. Bet Anupras nė nemėgino 2848 XIV | užmiršo ir apleido. Net malūno neprižiūrėjo, ir vėjai baigė jį kedenti. 2849 XXXVIII| apgavimą... Bet aš visai nepykstu, tik gera tau linkiu.~ - 2850 XLI | apieškoję ir niekur skenduolės neradę, - vinguriuodamas vanduo 2851 XLIII | pasitarti, bet jo namie nerado, tai pats vienas patraukė 2852 XII | Šalimais ūžė tartum malūnas ant neramaus ežero kranto. Bet ar tikrai 2853 V | gyvenimą, o Girdvainis ne tik neramstė, bet su tais savo obuolmušiais 2854 XXXVIII| Aš visur ieškau tavęs ir nerandu. O kokia baisi nelaimė mane 2855 XIV | po trobą, daužėsi kieme, nerasdama sau vietos, o ir kitiems 2856 I | ligi aušros kankindavosi, nerasdami kelio, o išaušus pamatydavo, 2857 VII | sielvartaudamas, kad niekur sau vietos nerasdavo.~ O rudenį, kai antroje 2858 XXIII | kokio kito visam pasauly nerastum.~ - Oi tu, piršly melagi, - 2859 XXXIV | kailio išgelbėjimu, tai nėrė kaip zuikis, kurtų vejamas. " 2860 XXXI | Ar jau rakalį sapnuojate? Nereiks nei rakalio, gyviems kailį 2861 XLI | pakulomis užkišta burna, kad nerėktų, mazgotė užrištomis akimis, 2862 III | Bet Uršulė, nors iš kailio nėrėsi, nieko naujo negalėjo sužinoti. 2863 II | kamaroje pasislėpė, baisiai nerimaudama. Argi čia būtų pagaliau 2864 II | sako. - Antinėlis krykščia, nerimauja, ieško raibos antelės... 2865 XXXVII | Baltaragis nusivedė nerimaujančią dukterį į trobą ir paguldė. 2866 VIII | kažko stigdavo ir jis imdavo nerimauti. Ir kai Baltaragis, sužavėtas 2867 XXIX | tiktai jos pačios širdies nerimavimas.~ - Tai gal dabar, mergele, 2868 XXIX | neklausė. Ji visą laiką nerimavo, daužės, spurdėjo tarsi 2869 XXVI | širdį kaip kalavijais. Iš to nerimo pats nežino, kaip čia atsitiko, 2870 XXXVII | tai ne pūga, tik jo širdis nerimsta. Bet su pirmais pavasario 2871 X | palikusi? Žvilgtelėjusi su nerimu, atsigrįžo į trobą, kuri 2872 XLIII | O iš kaimo niekas akių nerodė po Raupio nupampinimo. Dabar 2873 XXIII | padėti. O Girdvainiui visai nerūpėjo nei kelias, nei jo pavojai. 2874 VII | atrodė, kad tas linksmas, nerūpestingas jaunystės juokas tyčiojasi 2875 I | žingsnyje juokėsi aštuoniolika nerūpestingų metų. Tai buvo viso Paudruvės 2876 XIV | šeimininkė, plūdo Baltaragį už jo nerūpestingumą, o matydama, kad Baltaragis 2877 VIII | nemali?~ - Man visai nerūpi malimas, - burbtelėjo Baltaragis, 2878 XXXVII | Tėveli, kodėl tu man nesakai visos teisybės?~ - Kokios 2879 XVIII | tiktai šnirpščiojo ir nieko nesakė.~ Juodvalkis įtarė, kad 2880 XVIII | leidžiasi.~ - Tu man nesakyk, senas aš žmogus, visko 2881 XXXIII | Baltaragis, suabejojęs, sakyti ar nesakyti bičiuliui visą teisybę, 2882 XVIII | malūną, jaunikių su piršliais nesėkmes vis daugiau gandų ir paskalų 2883 XII | sėdėjo už stalo, už kurio neseniai linksminosi per vestuves 2884 XX | stalo. Dar piršlio bonka nesibaigė, atsirado alaus ąsotis ir 2885 V | Girdvainis, - ir paskalų nesibijau. Galiu su savo obuolmušiais 2886 V | ieškodamas merginos, kuri nesibijotų visą gyvenimą važinėti tokiais, 2887 XX | Girdvainiui pasakė:~ - Nesidairyk atgal. Dar tiktai vieną 2888 V | lėkti kaip paukščiai, žemės nesiekdami.~ Bet kur tokią rasi? 2889 XXIV | Nors ir dvi turėčiau, nesigailėčiau, - atsakė Girdvainis.~ - 2890 XLIV | ilgisi? O jeigu nelaukia, nesiilgi, tai ką jis padarys viena 2891 XI | širdį džiugino. Ji nė kiek nesijautė esanti ištekėjusi moteris 2892 IX | esąs šaunus kavalierius ir nesikentė piršliais važinėti. Amžinai 2893 XXVIII | vengė ir į jokias kalbas nesileido. Jeigu išalkęs ir užklysdavo 2894 XLII | matyt, visai pablūdo ir nesiliauja eibes daręs. Reikia jį kartą 2895 IV | tetule, ir eitum kartą už jo nesiožiavusi. Juk taip ar kitaip, o jo 2896 XXXII | stengėsi dirbti savo darbą ir nesipainioti akyse.~ O pavasariniai 2897 XLI | klausia.~ - Kur čia nesipeši? - atsakė Didžiasalio vyrai. - 2898 XL | išprakaitavusi, bet vandeniu nesiplovusi, o sušluosčiusi prakaitą 2899 XXII | riktelėjo Raupys.~ - Nesipykit, kūmai, - pertarė Pinčukas. - 2900 XXIII | su savo piršliu Anupru ir nesirengė keltis nuo stalo.~ Alaus 2901 XXXVIII| susidomėjo.- Ar tik ištekėti nesirengia? Bet, matyt, jaunikis pabėgo.~ 2902 XLIII | ir tas kažkodėl seniai nesirodo) patarimo, kai pro duris 2903 XIX | pelkėse ir man daugiau į akis nesirodyk. Tfu! - nusispiovė Baltaragis 2904 XX | karieta važiuotume.~ - Nesirūpink, - numojo ranka Anupras. - 2905 VI | Baltrus tais reikalais nė kiek nesirūpino, tarsi jų visai nebūtų. 2906 XX | žvilgteldama į tėvą, lyg nesiryždama.~ Tėvas pritardamas liūdnai 2907 XXXIII | obuolmušių dvėselienų, - nesiryždamas įeiti ir prisipažinti išgirdęs 2908 XX | slenksčio pamatė ir todėl nesiryžo prieiti prie atvažiavusiųjų, 2909 IX | apeigas, kad jaunavedžiams nesisektų, Uršulė dar laipiojo tvoromis 2910 XLV | taip gyvenčiau ir niekada nesiskirčiau. Nieko man daugiau nereikia, 2911 XLV | niekur ir niekada nuo tavęs nesiskirsiu.~ O vėjas jau nešė ją 2912 XLIV | niekas neišgirdo jo riksmo ir nesiskubino į pagalbą. Jis pats, visas 2913 XIX | laikiau. Tu ir pats niekada nesiskundei.~ - Kas iš to? - vis 2914 IX | žliumbiant, bet per daug nesistebėjo, kad sukvailiojo sena davatka, 2915 XXXVI | neprisiminė. Kad bent kokia liga - nesistebėtum, o čia - sveikiausi arkliai 2916 II | tas žodį ištesėjo, o tu nesistumdyk! - atsakė Pinčukas ir, lyg 2917 XXVII | sparnus, kurie jau seniai nesisuko. Iš pradžių žmonės, vengdami 2918 XII | lyg nieko nesuprasdamas ir nesitikėdamas sulaukti užtekančios saulės. 2919 XXI | vieną bonką.~ - Gausi, nesitrankyk, - nusileido Šešelga ir 2920 XII | nelaimę, o Baltaragis vis dar nesitraukė nuo lopšio. Stambios ašaros 2921 XXXII | meilės jausmą, ir Jurga, nesitverdama ne tik staklėse, bet ir 2922 XXXVIII| Pinčukas įspyrė, taip pat nesitvėrė iš skausmo ir nežinojo, 2923 XXX | Ne, - pasakė, - aš tau nesivaidenau, tiktai pabaidžiau tavo 2924 XLII | užkišti, kad daugiau po žmones nesivalkiotų ir eibių nedarytų.~ Priėjęs 2925 XLVI | taip įsismagino, kad, visai nesivaržydamas, tyčiojosi iš savo buvusio 2926 XXI | arkliai vaidenosi!), ar kas nesiveja, ir tik gerai įsiklausęs ( 2927 VII | Tegu sau bėga kelias. Aš jo nesivysiu.~ O pati juokiasi kaip 2928 XXXVIII| toliau pasitraukdama.~ - Nesižegnok! - pasitraukė atbulas ir 2929 XXXVIII| Daug negalvojęs, skauda neskauda koją, tiktai pakratęs kanopą, 2930 XLVIII | Aš jų ir neskiriu.~ Neskiria ir Paudruvės krašto žmonės 2931 XLVIII | gyvenimas?~ Aš jų ir neskiriu.~ Neskiria ir Paudruvės 2932 XL | ragana nebuvusi, niekada neskraidžiusi pro kaminą ant šluotos ir 2933 XIX | darėme. O aš, rodos, tavęs neskriaudžiau. Pripratau, kaip savą laikiau. 2934 XXIX | aš tam juk ir atėjau, - neskubėdamas Anupras dairėsi, kur čia 2935 XVIII | gana, - nesutiko jaunikis, nesmagiai jausdamasis, kad taip pasibaigė 2936 XVII | pasižiūrėjo, kad Jurgai nesmagu pasidarė, ir ji greičiau 2937 XXXIV | Palaukit, vyrai, nesmaukit, - prašvokštė Šešelga. - 2938 XLVIII | tinginys velnias Pinčukas jau nesnūduriuoja, svajodamas apie pačią, 2939 XXXV | savo priešininkams. Tiktai nespiauk prieš vėją, kad sau barzdos 2940 X | dubenis.~ - Sėskis pusryčių nespoksojęs. Dar sužavėsi, - nusijuokė.~ 2941 XX | jam pasirodė, kad Anupras nestabdo arklių, nors kitais kartais 2942 XX | kalbos buvo apstu ir alaus nestigo. Kamaroje alaus statinė, 2943 XIII | malūną.~ O laikas vietoje nestovėdavo. Slinko žiema su šalčiais 2944 XIX | velnio uodegos.~ Bet, nesučiupdamas nei vieno, nei antro, Baltaragis 2945 XX | nulėks, jeigu tik vežimo nesudaužys ir vadelės atlaikys. Ir 2946 XXXII | neatsitraukė nuo jos lovos, nesudėdamas akių. Ji visą laiką blaškėsi 2947 IV | nemažai snūduriavo, bet nieko nesugalvojo, ir tarė: tegu prasmenga 2948 XXIII | Girdvainis pradėjo nusiminti, nesugaudamas Jurgos, ji pati pagavo Girdvainį.~ - 2949 XL | neatgaudama kvapo. Bet tai nė kiek nesugraudino klebono širdies. Per daug 2950 XXIV | sveiki, tarsi vakar būtų nesugriovęs.~ Kaip čia atsitiko, 2951 XIV | praraugino. Duos dievas, gal nesugrįš. Tvarkykis troboje, o aš 2952 IX | kryžiumi stotų ir jie namo nesugrįžtų. Paskiau išsėmė iš židinio 2953 XXV | toks atvažiavęs, galvon nesuimsi. Iš arklių - ponas didelis, 2954 XXXI | pasimuistė vietoje, bet vežimas nesujudėjo.~ Botagas vėl sušvilpė 2955 XXIX | Kokia ji išdidi ir nesukalbama. Niekada ji neklausė ir 2956 XVI | langelį:~ - Ar tu suki, ar nesuki? - šuktelėjo.~ - Suku, 2957 XX | toliau nuvažiuosite. Ar tik nesuklydote?~ - Ne, - atsakė Girdvainis, 2958 XLIV | audra - gaivališka, akla, nesulaikoma. Tai kur jį Pinčukui pavyti? 2959 XX | arkliai taip įšėlo, kad buvo nesulaikomi. Bematant privažiavo antrą 2960 XXVIII | jaunoji, girdėjau, tavęs nesulaukdama, jau su kitu rengiasi vestuves 2961 XXIII | seniai laukdami šeimininko ir nesulaukdami, nusižvengė, jį pamatę.~ - 2962 I | kartais ir laukdavo, bet nesulaukdavo. Tada nejučiomis Jurgos 2963 XXXV | atgal į karčemą ir, nė ryto nesulaukęs, nutarė tuojau pradėti veikti. 2964 XXVIII | pametė, paliko laukiančią nesulaukiančią, verkiančią ir keikiančią, 2965 XVIII | tolstančios bėdos tarškėjimo. - Nesulauksi, Baltaragi, piršlių, nors 2966 VIII | bartis, kad grūdų per ilgai nesumaląs, ogi žiūri - stovi prieš 2967 XXXIV | sučiaudėjo.~ - Matai, nesumelavo Šešelga, - išgirdo Raupys 2968 XLI | gulinčią Uršulę (kaip jos ir nesumindžiojo besipešdami!), surišo nykščius 2969 XXVI | į griovį išsigandęs, kad nesumindžiotų, o paskui, supratęs, kad 2970 XXXVII | po gyvenimo našta, bet ji nesunki, nes visa jo paguoda - gražuolė 2971 XXXVI | įsakau tau išgyt". Tiktai nesupainiok kanopos, nes kitaip spirs 2972 I | dabar, kai dėjosi tokie nesuprantami reiškiniai, daug kas buvo 2973 XLVI | visas susikaupęs, klausėsi nesuprantamo žvengimo, nujausdamas nelaimę.~ 2974 XVI | suprato Baltaragis, bet dėjosi nesuprantąs, nežinodamas, kas velniui 2975 I | Udruvės ežero, ir patys nesuprasdavo, kaip paklysdavo, nors Baltaragio 2976 IV | amžinai pražūti. Ir kaip aš to nesupratau iš karto?~ Stebėjosi 2977 XXIX | žinojo, kad jokiu žodžiu nesuraminsi sudrumstos meilės, kuri 2978 XXX | obuolmušių žvengimą ir niekur jų nesuranda. Tai dabar, kai vėl tolumoje 2979 V | atrasiu.~ Bet, deja, vis nesurasdavo tokios merginos, kuri susigundytų 2980 II | antelės... Ar kartais jos čia nesurasime?~ - O kaipgi, - atsakė 2981 II | toks meilus, kad nei sapne nesusapnuotum. Iš paskos lydėjo tas besarmatis 2982 XXXIII | sakau, su arkliavagiais nesusidėjo iš to pasiutimo? O gal į 2983 XXI | išniekino? Sakiau, pane, nesusidėk su tuo mužikpalaikiu. Nebajoriškas 2984 XXX | važinėti, kad su Girdvainiu nesusidurtų, nes jis, kur buvęs, kur 2985 XXIII | liūdesį ir tarė, kad pats nesusigraudintų:~ - Išgersime, svotai, 2986 XXXIV | dūšia daugiau nebeišlįstų ir nesusigundytų arklių vogti.~ Raupiui 2987 XXIX | dukterį į seklyčią, bet nesusikalbėjo. Taip ir kitaip bandė prakalbinti 2988 XXI | Nieko nebus. Šiandien su juo nesusikalbėsi. Girtas kaip maišas. Tikras 2989 XIII | Nusiminė ir Uršulė.~ - Nesusipras, - pati sau tarė ir skarelės 2990 XLIV | užkištas į sąsparą, o tu nesusipratai manęs išgelbėti.~ - Nežinojau, 2991 XXXVIII| su kuriuo susipykai per nesusipratimą ir Baltaragio apgavimą... 2992 XVI | susirūpino, ar kartais jo bernas nesusirgęs, kad toks liūdnas pasidaręs 2993 XVII | kraustėsi. Bet kaip jie nesusitiko ir vienas kito nepastebėjo, 2994 VII | pasidaryti.~ O kartais nesusivaldydamas paleisdavo malūno girnas, 2995 XIX | atsakė dukrai:~ - Nieko. Nesusivėlinsiu. Tu manęs nelauk, eik gulti. 2996 XIX | eina prieš naktį.~ - Nesusivėluok, - perspėjo Jurga. - Dabar 2997 X | Marcelė svetimoje seklyčioje, nesusivokdama, sapnuoja ar iš tikro taip 2998 XXVI | Jurgutis, ištrūkęs iš karčemos, nesusivokė, nei kas čia atsitiko, nei 2999 XXVIII | tiesiai į Prūsus, niekur nesustodamas nei atsikvėpdamas.~ Girdvainis 3000 XXIV | nulėkė tiesiai į Švendubrę, nesustodami nei prieš kalną, nei prieš